Sveiki, skaitytojai,
Danų režisierius Thomas
Vinterberg tikriausiai yra mano pats mėgstamiausias danų režisierius, tam turiu
net kelis stiprius filmus, vienas geriausių – tai „Medžioklė“, nevienadienis ir
kompromituojantis filmas, keliantis socialinį šiurpulį. Tiesa, „Toli nuo
tolstančios minios“ nebuvo ta medžiaga, kurią režisierius gali pateikti itin
originaliai ir įdomiai, tai buvo puiki knygos ekranizacija, tiksli ir
įsimenanti, tačiau jam kur kas labiau sekasi kurti filmus pagal originalius
scenarijus su danų aktorių komanda. Vienas didesnių kino atradimų, (nors koks
čia atradimas, jeigu žinai, ko maždaug jau tikėtis iš mėgstamo režisieriaus),
yra jo naujausia drama „Komuna“
(dan. Kollektivet) (2016).
Ar čia man atrodo
paskutiniu metu, ar ir Jums, kad kuo filmas keistesnis, tuo jis įdomesnis, nes
tikriausiai visada tikimės iš scenarijaus kažkokių nors neregėtų idėjų. Filmas „Komuna“,
žinoma, idėjas gali pasiūlyti – seksualinės revoliucijos metas, karo Vietnamo
laikotarpis ramioje Danijoje sukuria hipišką atmosferą, tad sutuoktinių pora
nusiperka didžiulį namą, į kurį sukviečia laisvamanius ir sukuria intymią
komuną, kuri problemas sprendžia viso namo absoliučios demokratijos principais.
Hipiška bendravimo forma, prarandamos tradicinės šeimos formos, kai bendruomenė
tampa kaip šeima. Komedijos elementai itin pagyvina hipišką idėją, tačiau visgi
filmas prisilaiko dramos standartų. Kuo didesnė laisvė, tuo didesnis nuotolis
atsiranda tarp sutuoktinių, čia pat veikėjus užgriūva liūdesys, depresija,
svaigalai ir... Kai kurie veikėjai tiesiog nebeatlaiko beribės laisvės ir
komunos principų.
Žiūrovą tikriausiai
domina ta idėja – kaipgi įmanoma tokia komuna? Nors realių pasaulyje komunų
irgi esama įvairių, apie kurias sukurtas ne vienas dokumentinis filmas, tačiau
režisierius iki milimetrų priartina tą skaudžią patirtį ir veikėjos Anos
nepasirengimą išeiti į liberalumo pievas – dalis veikėjos vis dar tiki
tradicine šeima. Puikiai sukurta atmosfera, o labiausiai įtikino fantastiškos
danų aktorės Trine Dyrholm pasirodymas, kurią ne kartą galėjo išvysti puikiuose
danų filmuose. Žinote, tiek veikėja, tiek pati komuna sukelia keistus jausmus –
iš vienos pusės žaviesi ta energija ir idėjomis, netgi simpatizuoji, kai
privatumo nebelieka ir visi už viską atsakingi, o iš kitos – suvoki, kad miršta
individualybė, laikas, skirtas sau ir kiti tik uždarai šeimai būdinga
egzistencija. T. Vinterburgas sukūrė utopinį filmą, tiesa, netoli nutolusią nuo
mūsų realybės, kuri verčia kažką paaukoti, kad būtų išlaikyta komuna. Filmas iš
tos „bravo“ kategorijos, po kurio mintys pasilieka kadruose ir veikėjų
žvilgsniuose.
Mano
įvertinimas: 10/10
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą