Filmas: "Dar po vieną" / "Druk" / "Another Round"

 

Sveiki,

Vienas garsiausių pasaulinio masto danų režisierių Thomas Vinterberg, manau, turi nemažą gerbėjų būrį ir Lietuvoje. „Toli nuo tolstančios minios“ (2015), „Komuna“ (2016), „Submarino“ (2010) bei man kol kas labiausiai patikęs provokuojantis ir nejaukus filmas „Medžioklė“ (2012) jau turi savo žiūrovų gretas, tad nenustebčiau, jeigu šiemet Scanoramoje žiūrimiausiu filmu taptų naujausias jo darbas „Dar po vieną“ (dan. Druk) (2020), kuriame pasakojama apie vieną opiausių žmonijos problemų – alkoholizmą. Filmą pažiūrėti, beveik neabejoju, pritrauks ir aktorius Mads Mikkelsen.

Istorija prasideda nuo prigesusios istorijos mokytojo kasdienybės. Mokytojo nori atsisakyti tėvai, nes šis negali įkvėpti mokinių ruoštis istorijos egzaminui, todėl jausdamasis atstumtas, nereikalingas ir be aistros, jis, švęsdamas draugo gimtadienį, galiausiai prisiliuobia tiek, kad kitą dieną nebesmagu gyventi apskritai. Keturi vienos mokyklos mokytojai draugai sugalvoja patikrinti praktiškai vieno mokslininko teoriją, kad jeigu žmogaus kraujyje bus pastovus 0,5 promilės alkoholis (toks neva būna kiekis ką tik gimusio kūdikio kraujyje), jis jausis užsidegęs, smalsus, entuziastingas, kūrybiškas. Vyrukai pradeda mokykloje slapta girtuokliauti ir, atrodo, teorija, iš tikrųjų veikia: pagerėja santykiai su mokiniais, su žmona ir vaikais, atrodo, vėl prasidėjo tikrasis džiugusis gyvenimas...

Energetiškai vartojant alkoholį žmogaus biolaukas suplonėja, todėl jis emociškai tampa labai pažeidžiamas, sunku išlaikyti vieną ritmą ir kiekį. Galiausiai esminiu lūžiu tampa, kai vyrukai nutaria laikytis maksimaliai šios gėrimo kultūros, bet tiesa tame, kad velnias gundo, o vyrukams tiesiog gyvenimas slysta iš rankų. Jie į darbą ateina labai girti, darosi tiesiog nepakeliamai gėda, kad tokie mokytojai, turintys galvą ant pečių, leidžiasi į tokius kvailus eksperimentus ir surizikuoja viskuo, kas gyvenime teikia užuovėją ir stabilumą. Kitą vertus, žiūrint tą baisų mokytojo darbą, kuris diena ir dienos primena karą su mokinių nuostatomis, atrodo, kad iš vyrukų išsunkia visą gyvenimo džiaugsmą. Kokia tada gyvenimo prasmė, jeigu reikia diena iš dienos tai kęsti? Alkoholis, galima sakyti, tebuvo tik vienas iš būdų išsimušti iš tos pilkos kasdienybės. Žinoma, galima diskutuoti, kiek morališkai buvo verta viską „sušikti“ ir ar negeriau būti pilku paniurėliu zombiu prieš skepticizmu apsistačiusius abiturientus?

Gerai sukonstruota istorija dvelkia profesionalumu, geras scenarijus vėl iškelia viešumon žmogaus vienišumo ir atskirties sprendimo galimybes. Gal iš tikrųjų žmonės taip daug geria, nes jie tiesiog negali pakelti tos baisios juos sunkiančios rutinos, kaltinimų, nuostatų ir vertinimų? Pamiršti realybę, to dažnais labai nori – aš pats ne išimtis – tad man suprantami visi tų vyrukų poelgiai. Filmas nors ir pamokantis, tačiau jis nebruka jokių sprendimo būdų, o filmo finele taip ir neaišku, ar mokytojų gyvenimas susitvarkė. Abitūros egzaminus išlaikę moksleiviai kartu su mokytojais krantinėje geria putojantį vyną ir tiesiog švenčia gyvenimą. Įspūdingas pabaigos šokis, kuriame nusifilmuoja Mads Mikkelsenas iš tikrųjų užduoda mįslę: ar artimojo netektis yra toji priežasties, įspėjamasis ženklas, nuo kurio mokytojai vėl grįš į kasdienybę iki eksperimento? Kol žiūrovas užduoda šį klausimą, mes regime begalinį džiaugsmą gyvenimu apkvaitus nuo promilių. Tik kas po to, kai šventė ir karnavalas anksčiau ar vėliau baigiasi? Ar bepajėgs žmonės surinkti save iš naujo?

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb:8.1

 

Nuoroda į Scanoramą Čia.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Komuna" / "Kollektivet"

Sveiki, skaitytojai,

Danų režisierius Thomas Vinterberg tikriausiai yra mano pats mėgstamiausias danų režisierius, tam turiu net kelis stiprius filmus, vienas geriausių – tai „Medžioklė“, nevienadienis ir kompromituojantis filmas, keliantis socialinį šiurpulį. Tiesa, „Toli nuo tolstančios minios“ nebuvo ta medžiaga, kurią režisierius gali pateikti itin originaliai ir įdomiai, tai buvo puiki knygos ekranizacija, tiksli ir įsimenanti, tačiau jam kur kas labiau sekasi kurti filmus pagal originalius scenarijus su danų aktorių komanda. Vienas didesnių kino atradimų, (nors koks čia atradimas, jeigu žinai, ko maždaug jau tikėtis iš mėgstamo režisieriaus), yra jo naujausia drama „Komuna“ (dan. Kollektivet) (2016).

Ar čia man atrodo paskutiniu metu, ar ir Jums, kad kuo filmas keistesnis, tuo jis įdomesnis, nes tikriausiai visada tikimės iš scenarijaus kažkokių nors neregėtų idėjų. Filmas „Komuna“, žinoma, idėjas gali pasiūlyti – seksualinės revoliucijos metas, karo Vietnamo laikotarpis ramioje Danijoje sukuria hipišką atmosferą, tad sutuoktinių pora nusiperka didžiulį namą, į kurį sukviečia laisvamanius ir sukuria intymią komuną, kuri problemas sprendžia viso namo absoliučios demokratijos principais. Hipiška bendravimo forma, prarandamos tradicinės šeimos formos, kai bendruomenė tampa kaip šeima. Komedijos elementai itin pagyvina hipišką idėją, tačiau visgi filmas prisilaiko dramos standartų. Kuo didesnė laisvė, tuo didesnis nuotolis atsiranda tarp sutuoktinių, čia pat veikėjus užgriūva liūdesys, depresija, svaigalai ir... Kai kurie veikėjai tiesiog nebeatlaiko beribės laisvės ir komunos principų.

Žiūrovą tikriausiai domina ta idėja – kaipgi įmanoma tokia komuna? Nors realių pasaulyje komunų irgi esama įvairių, apie kurias sukurtas ne vienas dokumentinis filmas, tačiau režisierius iki milimetrų priartina tą skaudžią patirtį ir veikėjos Anos nepasirengimą išeiti į liberalumo pievas – dalis veikėjos vis dar tiki tradicine šeima. Puikiai sukurta atmosfera, o labiausiai įtikino fantastiškos danų aktorės Trine Dyrholm pasirodymas, kurią ne kartą galėjo išvysti puikiuose danų filmuose. Žinote, tiek veikėja, tiek pati komuna sukelia keistus jausmus – iš vienos pusės žaviesi ta energija ir idėjomis, netgi simpatizuoji, kai privatumo nebelieka ir visi už viską atsakingi, o iš kitos – suvoki, kad miršta individualybė, laikas, skirtas sau ir kiti tik uždarai šeimai būdinga egzistencija. T. Vinterburgas sukūrė utopinį filmą, tiesa, netoli nutolusią nuo mūsų realybės, kuri verčia kažką paaukoti, kad būtų išlaikyta komuna. Filmas iš tos „bravo“ kategorijos, po kurio mintys pasilieka kadruose ir veikėjų žvilgsniuose.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Toli nuo skubančios minios" / "Far from The Madding Crowd"

Sveiki,

Dar viena knygos ekranizacija „Toli nuo skubančios minios“ (angl. Far from The Madding Crowd) (2015) susilaukė sėkmės. Nieko nuostabaus, juk režisierius danas Thomas Vinterberg, kuris sukalė tokius puikius filmus kaip „Medžioklė“ (2012) ir „Submarinas“ (2010). Šįkart režisierius dirbo išskirtinai britiškoje aplinkoje ir su britų aktoriais, kurdamas XIX amžiaus Angliją, kurioje įsigalėjęs konservatyvumas ir Viktorijos laikų manieros, kurioms tik iš dalies nepaklūsta šio filmo maištininkė Betšveba.

Ką aš galiu pasakyti? Ekranizacija vykusi visomis prasmėmis – puikiai parinkti aktoriai. Carey Mulligan apskritai talentinga aktorė, sukūrusi ne vieną įstabų vaidmenį, tad visiškai neturėjau abejonių, kad šitas vaidmuo jai labai tiks. Ir nesuklydau. Kur kas labiau mane stebino belgų aktorius Matthias Schoenaerts, kuris iki šiol man pakliūdavo į mačo vaidmenis, kur reikalingas brutalumas ir fizinė ištvermė. Regis, aktoriui visai patinka ir kostiuminės dramas, juolab kad neseniai nusifilmavo panašioje juostoje su Kate Winslet. Vis galvojau, ką man primena jo veidas, kol draugas bakstelėjęs per seansą į šoną nesufleravo, jog jo veidas kaip iš akies luptas Vladimiras Putinas. Tikrai. Tačiau tai kažkodėl netrikdė.

Filmas pozityvus, daug britiškos kultūros, daug įvairiausių to meto etiketo taisyklių ir moters pozicija santuokos atžvilgiu. Iš kitos pusės darėsi lyg ir nuobodi pati istorija. Moteris atsiduria tarp trijų vyrų ir išlepinta savo paikos minties, kad ji santuokai nesutverta, išsirenka iš trijų patį prasčiausią kandidatą, kad moterėlė kvaiša ir kentės – tai aišku kaip kokioje muilo operoje. Istorija nėra kažkokia netikėta, tačiau ją stiprina puikūs režisūrinis įdirbis, gražūs estetiniai Britanijos vaizdai, kostiumai, montažas... Aukšto lygio ir nedvelkia pigumu, todėl filmą nepaisant nuspėjamumo, vis tiek gana įdomu žiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Medžioklė" / "Jagten" / "The Hunt"

Sveiki visi,

Tai jau antras danų režisieriaus Thomas Winterberg darbas, kurį man tenka matyti. Be „Submarino“ (2010), tai kartu ir antrasis kritikų pripažintas režisieriaus darbas – filmas „Medžioklė“ (Jagten / The Hunt) (2012 m.). Tiesą sakant, visą filmą žiūrėjau ir neapleido manęs nuojauta, kad vis dėl to esu jį matęs. Tikrinau šio blogo įrašus – nėra. Filmas pakankamai šviežias, tad tikrai turėjo įstrigti, tačiau neįstrigo. Kas čia buvo? Deja vu? Toks jausmas, kad filmą esu žiūrėjęs, o po pusvalandžio gabalais prasukinėjęs ir nepakomentavęs šiame saite. Keista... Pradedam iš naujo.

Visų pirma noriu pasakyti, kad Winterberg‘as vėl sukūrė rudeniškų spalvų skandinavišką dramą, kuri labai įtraukia, tačiau atmintyje sunku ją išlaikyti. Tai panašaus braižo, kaip „Submarinas“, rodos, filmas įtraukia, mėgaujiesi juo, bet praeina tam tikras laiko tarpas, tenka kvaršinti galvą – o apie ką buvo filmas, nors buvo jis geras? Gal dėl skandinaviškos dvelksenos, gal dėl režisieriaus įtakos, ar velniai žino dėl ko...

„Medžioklė“ – tai pasakojimas apie vyruką, kurį neteisingai apkaltino mergytės darželyje seksualiniu išnaudojimu. Puikus pavyzdys, kaip iš mažos apkalbų kibirkšties įsiplieskia viso miestelio neapykanta vyrukui, jo nepageidauja parduotuvėje, jis netenka darbo, nuo jo nusigręžia draugai, mergina, buvusi žmona, jo šuo nudaigojamas, sūnus persekiojamas... Tikra raganų medžioklė ir visuomenės isterija, kuriai įžiebti užtenka vienos mergytės išsigalvojimai. Tai puikus filmas apie tai, kaip plinta visuomeninė agresija, kuriai nereikia jokių įrodymų, užtenka tik tai „ką šneka žmonės“. Ant kelių parklupdytas ir visuomenės sužlugdytas vyrukas, manding, priminė Kedžio bylą Lietuvoje ir mergaitės besaikę dramą, kuri tęsėsi 3 metus su kapeikomis... 

Filmas labai tinka tiems, kurie labai greitai suskuba nuteisti žmones. Juosta be jokios abejonės turi įtaigos, dvelkia subtilia, nehiperbolizuota realybe, apčiuopiau išliekamąją meninę vertę. O pagrindinio personažo aktorius Mads Mikkelsen gavo vieną aukščiausių savo karjeros įvertinimų – Auksinę Palmės šakelę tarptautinėje Kanų kino festivalyje kaip geriausias metų aktorius. Filmas stiprus scenarijumi, įtaigi psichologija ir itin jautrus siužetas neleido žiūrėti ramia širdimi šio filmo, todėl emocijos veržėsi per kraštus. O ko dar benorėti iš gero filmo?

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Submarinas" / "Submarino"

Sveiki visi,

Šiandien mano kino rate sukasi danų režisieriaus Thomas Vinterberg juosta „Submarinas“ (Submarino) (2010 m.), tais pačiais metais sukurtą juostą, tik britų, tuo pačiu pavadinimu esu pristatęs ir jos totaliai skirtingos tiek žanru, tiek siužetu. Na, danų „Submarinas“ yra tamsių ir niūrių spalvų drama, kuri mums pasakoja apie dviejų brolių gyvenimus vaikystėje ir jiems sulaukus vidutinio amžiaus. Kitaip sakant, kiek žmogaus likimą gali įtakoti sunki socialinė padėtis ir motina girtuoklė... Šiaip drama tikrai ganėtinai sunki ir, sakyčiau, pagal jauseną, spalvas labai artima skandinaviškom socialinėm dramom ir net savotiškai man priminė kitas matytas juostas „Tyranozauras“, „Laukinis Bilas“ ir t.t.

Negaliu sakyti, kad juosta pritrenkė, tačiau mėgautis tikrai yra kuo. Visų pirma pasakojamoji istorija nėra nuobodi, išparceliuota po lygiai kiekvienam broliui, todėl istorija gali apsirodyti iš pradžių nevientisa ir truputį chaotiška, tačiau viskas galiausiai, kaip ir galima nuspėti, susilieja į vientisą ir tolygų pasakojimą. Gražus skandinaviško tipo režisūrinis braižas, noras iškelti sunkaus likimo nuskriaustą žmogų ir tokiu būdu smūgiuoti į „gero kino“ apdovanojimo aukštumas. Man asmeniškai, kaip jau minėjau, drama pakankamai stipri, bet nepribloškiančiai, kaip norėtųsi kitoniškumo, savitumo, ypatingumo to, ko nebūčiau matęs. Dabar lieka mėgautis tik istorija, tačiau naujų „energijų“ pasisemti man nepavyko. 

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela