Sveiki,
Puikiai visiems žinomo
aktoriaus Ewan McGregor režisūrinis debiutas buvo sunkiasvoris „Amerikietiška pastoralė“ (angl. American Pastoral) (2016). Tiesą sakant,
šią prestižinėmis premijomis įvertintą knygą bandžiau skaityti paauglystėje,
kai tik ji pasirodė lietuviškai, tačiau po 80 puslapių mečiau į šoną. Galbūt šią
knygą (taip lyg ir komerciškai turėtų nutikti) kokia nors leidykla prikels
antram gyvenimui ir žmonės ją vėl skaitys kaip naują, bet aš praktiškai knygų
po matytų ekranizacijų nebeskaitau, nes šiaip ar taip, po visko atimtas
malonumas nežinoti įvykių eigos.
„Kino pavasaryje“ apie šį
filmą buvo atsiliepta teigiamai tiek iš žiūrovų, tiek iš kritikų spaudoje. Tai šiek
tiek keista, nes kitų šalių kritikai ganėtinai „aptrankė“ E. McGregoro debiutą,
tikriausiai bandydami įžvelgti dėl garsumo kuo daugiau priekabių ir atbaidyti
debiutantą nuo režisūros. „Amerikietiška pastoralė“ visais atžvilgiais
papasakota itin amerikietiška maniera ir tai kažkodėl nė kiek neerzina, nes
pati istorija amerikietiškos kultūros ir jų herojai paveikti amerikietiškos
kultūros laikmečio, todėl ar galėjo režisierius ieškoti kokių nors beprotiškų
raiškos būdų, kaip tai darė, pvz., kitas režisuojantis aktorius Ryan Gosling?
Tikriausiai ne. Režisuoti tokį prestižinį kūrinį buvo tikras iššūkis, su kuriuo
E. McGregoras susidorojo itin gerai, turint galvoje, kad jis dar atliko ir
pagrindinį vaidmenį. Filme švysteli kažkaip į sudėtingus kino paribius
atsitraukusi ir lyg iš naujo žiūrovą norinti užkariauti tamsiais vaidmenimis
Dakota Fanning bei jau nebesenstanti Jennifer Connelly.
Pati filmo medžiaga
intriguoja nuo pat pradžių. Gana tradicine holivudine maniera pasakojama
krikščionės ir žydo santuoka, kuri pasmerkta žlugti dėl dukters maištininkės. Jeigu
reiktų trumpai: tai filmas apie vaikus teroristus ir tėvus, kurie turi atpirkti
vaikų kaltes. Medžiaga gan nelengva, esama nemažai istorinių Amerikai ir
pasauliui svarbių momentų, besikurianti ir nuolat evoliucionuojanti
amerikietiškoji kultūra, žmonių teisės, revoliucija, Vietnamo karas ir čia
pat... tyli šeimos drama su puikiai žinomais aktoriais. Patiko man filmo visuma,
švariai atidirbti kadrai, emocionalūs tėvų vaidmenys, tiesiog net keista, kad
toks darbas iš kai kurių kritikų sulaukė tiek daug pastabų. Mano kuklia
nuomone, filmas pernelyg nuvertintas (kaip ir kažkada su geru Madonnos filmu).
Rekomenduočiau labiau kino gurmanams ir „Kino pavasario“ žiūrovams, kurie
mėgsta emocionalias ir efektingas „sūnaus palaidūno“ efekto atomazgas.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 43/100
IMDb: 6.1
Nuoroda į "Kino pavasarį": ČIA.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą