Sveiki,
Tikriausiai po tokių M.
Haneke darbų kaip „Meilė“ ir „Paslėpta“ reikia laukti pačios aukščiausios
prabos filmų, tačiau kartais nebegali aukščiau bambos iššokti netgi meistrai. Vienas
labiausiai lankomų filmų šiemet Scanramoje buvo „Laiminga pabaiga“ (angl. Happy
End) (2017), dėl kurio šnopavo pilna salė. Nežinau, ar jų lūkesčius
pateisino, bet štai manuosius bent jau iš dalies nenuvylė.
Juodojo humoro drama
pasakoja apie elitinę prancūzų šeimynėlę, kurioje kiekvienas veikėjas turi savo
broką, o dėl brokų veikėjai visada būna įdomesni. Pradėkime nuo to, kad pats
filmo pavadinimas nevykęs, nes paprasčiausiai pas M. Haneke neįmanomas toks
dalykas kaip tiesiog laiminga pabaiga, tad paradoksaliai išvirkščias
pavadinimas jau seniai yra nuspėjamas ir nebeįdomus triukas, kuris šiuo atveju
nesuveikė. Kas vyksta toje keistoje savižudžių ir žudikų šeimoje? Ogi jaunoji
atžala nunuodijusi motiną toliau sėkmingai angelišku veideliu trikdo
suaugusiuosius, tačiau greitai ją perregi iš gyvenimo norintis pasitraukti
senukas. Filme pasakojama ir kitų vaikų istorijos, nesusiklostę likimai, kur
stinga paprasčiausios meilės. Visumoje piešiama šiuolaikiška „Adamsų šeimynėlė“,
kuri kelia juoką ir susidomėjimą, tačiau tos intrigos, jautrumo kuo dažniausiai
garsėja M. Haneke režisūra ėmė ir pristigo.
Galimas daiktas
režisierius tiesiog pavargo būti sunkiasvoris ir prasirinko paprastesnį kelia –
tiesiog savaip palinksminti žiūrovą prieš savo karjeros pabaigą. Iš tikrųjų
juodojo humoro komedija neprasta ir nurauna daugelį komercinių filmų, tačiau visumoje
režisieriaus dabų kontekste filmas tikrai nėra jo perliukas.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą