Sveiki, skaitytojai,
Pasiilgau
įkvepiančių animacinių filmų! O jūs? Net nebepamenu, kada paskutinįkart
žiūrėjau. Visgi nusprendžiau pažiūrėti puikaus animacinio filmo „Išvirkščias
pasaulis“ (2015) kūrėjų naujausią filmą „Siela“ (angl. Soul)
(2020). Šioje istorijoje pasakojama apie muzikos mokytoją Džojį, kuriam sunkiai
sekasi kurti ir suburti iš vaikų muzikos orkestrą, todėl nuolat jaučia, kad
savo gyvenimą švaisto ne ten, kur iš tikrųjų reikia. Džojis trokšta tiesiog
groti džiazą jaukiuose vakaro užeigose, koncertuoti su tais, kurie iš tikrųjų
turi aistros ir noro šiam dalykui. Tačiau Džojis tarsi nevykėlis, kuriam
trūksta gyvenimo kibirkšties, jis nublokštas nesėkmių ir atmetimų, todėl vis
rečiau bando „prasilaužti“ ir jau ketina susitaikyti su pralaimėjimu, kol netikėtai
jis pakviečiamas koncertuoti vienam vakarui, tačiau iš tos perdėtai didelės
laimės Džojui atsitinka nelaimė ir jo siela patenka į Rojaus alternatyvą, kur
naujai perskirstomos sielos su savo naujais pašaukimais...
Toks
būtų maždaug filmo siužetas, bet iš tikrųjų tai istorija visai šeimai. Suaugusiems
tikriausiai primins, kaip jie dėl kasdieniškų dalykų atsisakė savo svajonių ir
tikrojo pašaukimo, vaikams gal įžiebs noro ugdytis ir siekti to tikrojo
talento, kurį mano turintys. Vienaip arba kitaip šis filmas patvirtiną vieną
seną pedagoginę tiesą: jeigu kiekvienas iš mūsų nuo mažens ugdytų tik savo
stipriąsias puses, visi galėtume būti geriausi savo srities specialistai, gal
net meistrai bei genijai.
Filmas
kviečia pasvarstyti ir apie pomirtinį gyvenimą, apie neišnaudotas galimybes ir
šansus, kada dėl kvailų įsitikinimų užsisklendžiame ir nustojame rizikuoti. Pavyzdžiui,
Džojo ir jos motinos santykiai. Susimaišiusi jauna siela, vadinama numeriu 22,
sako tiesą, ji nemoka meluoti, veikia nuoširdžiai ir spontaniškai, todėl pakreipia
šiuos santykius kita linkme. Ir apskritai Džojui, kuris įsikūnijęs į katiną,
yra suteikiama galimybė regėti savo klaidas, o didžiausia iš jų – baimė rizikuoti,
atrodyti kvailai. Iš tikrųjų šioji pomirtinė kelionė „sukalta“ pagal budistinius
įsitikinimus, kad žmonės grįžta reinkarnuodamiesi į naujus kūnus, tačiau jiems
atimama atmintis. Sielų pergrupavimo programa, manding, kas domisi pomirtiniais
tyrinėjimais, atitiktų karmos valdovų teismą sielai, bet šiame filme viskas
pateikiama maždaug linksmai, savaip.
Bet
kokiu atveju, filmo kūrėjai išlieka susitelkę metaforiškai į žmogaus vidines galias
tapti laimingais. „Išvirkščiame pasaulyje“ kaip personažai veikė skirtingos
emocijos, o šioje – per pomirtinių sielų bazę veikia savo gyvenimo džiaugsmo ir
paskirties ieškančios sielos. Kad netaptume po tamsią dykinę braidžiojantys
pilki paniurėliai, mums būtina save realizuoti, išnaudoti savo potencialą, nes
tai yra vienas iš pagrindinių laimės šaltinių.
Mano įvertinimas:
9/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 8.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą