Filmas: "Siela" / "Soul"

Sveiki, skaitytojai,

Pasiilgau įkvepiančių animacinių filmų! O jūs? Net nebepamenu, kada paskutinįkart žiūrėjau. Visgi nusprendžiau pažiūrėti puikaus animacinio filmo „Išvirkščias pasaulis“ (2015) kūrėjų naujausią filmą „Siela“ (angl. Soul) (2020). Šioje istorijoje pasakojama apie muzikos mokytoją Džojį, kuriam sunkiai sekasi kurti ir suburti iš vaikų muzikos orkestrą, todėl nuolat jaučia, kad savo gyvenimą švaisto ne ten, kur iš tikrųjų reikia. Džojis trokšta tiesiog groti džiazą jaukiuose vakaro užeigose, koncertuoti su tais, kurie iš tikrųjų turi aistros ir noro šiam dalykui. Tačiau Džojis tarsi nevykėlis, kuriam trūksta gyvenimo kibirkšties, jis nublokštas nesėkmių ir atmetimų, todėl vis rečiau bando „prasilaužti“ ir jau ketina susitaikyti su pralaimėjimu, kol netikėtai jis pakviečiamas koncertuoti vienam vakarui, tačiau iš tos perdėtai didelės laimės Džojui atsitinka nelaimė ir jo siela patenka į Rojaus alternatyvą, kur naujai perskirstomos sielos su savo naujais pašaukimais...

Toks būtų maždaug filmo siužetas, bet iš tikrųjų tai istorija visai šeimai. Suaugusiems tikriausiai primins, kaip jie dėl kasdieniškų dalykų atsisakė savo svajonių ir tikrojo pašaukimo, vaikams gal įžiebs noro ugdytis ir siekti to tikrojo talento, kurį mano turintys. Vienaip arba kitaip šis filmas patvirtiną vieną seną pedagoginę tiesą: jeigu kiekvienas iš mūsų nuo mažens ugdytų tik savo stipriąsias puses, visi galėtume būti geriausi savo srities specialistai, gal net meistrai bei genijai.

Filmas kviečia pasvarstyti ir apie pomirtinį gyvenimą, apie neišnaudotas galimybes ir šansus, kada dėl kvailų įsitikinimų užsisklendžiame ir nustojame rizikuoti. Pavyzdžiui, Džojo ir jos motinos santykiai. Susimaišiusi jauna siela, vadinama numeriu 22, sako tiesą, ji nemoka meluoti, veikia nuoširdžiai ir spontaniškai, todėl pakreipia šiuos santykius kita linkme. Ir apskritai Džojui, kuris įsikūnijęs į katiną, yra suteikiama galimybė regėti savo klaidas, o didžiausia iš jų – baimė rizikuoti, atrodyti kvailai. Iš tikrųjų šioji pomirtinė kelionė „sukalta“ pagal budistinius įsitikinimus, kad žmonės grįžta reinkarnuodamiesi į naujus kūnus, tačiau jiems atimama atmintis. Sielų pergrupavimo programa, manding, kas domisi pomirtiniais tyrinėjimais, atitiktų karmos valdovų teismą sielai, bet šiame filme viskas pateikiama maždaug linksmai, savaip.

Bet kokiu atveju, filmo kūrėjai išlieka susitelkę metaforiškai į žmogaus vidines galias tapti laimingais. „Išvirkščiame pasaulyje“ kaip personažai veikė skirtingos emocijos, o šioje – per pomirtinių sielų bazę veikia savo gyvenimo džiaugsmo ir paskirties ieškančios sielos. Kad netaptume po tamsią dykinę braidžiojantys pilki paniurėliai, mums būtina save realizuoti, išnaudoti savo potencialą, nes tai yra vienas iš pagrindinių laimės šaltinių.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Submarinas" / "Submarine"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Submarinas“ (Submarine) (2010 m.). Nesumaišykite šio filmo su tais pačiais metais ir tokiu pačiu pavadinimu pasirodžiusiu ir danišku filmu – jie totaliai skirtingi. „Submarinas“ – tai mokyklinių laikų meilės ir pasaulėžiūros dozė, kada viskas apie tave sukasi ir bandai tarp visko prisijaukinti šį beprotišką pasaulį. Taip, filmas labai „kaloringas“ jausmų prasme – šiek tiek empatiškas ir šaltas, savotiškai drėksta sintetiniu personažų vaizdavimu, tačiau nepaprastai įdomus, įtaigus, netgi drįsčiau sakyti, kad vietomis užburiantis savo režisūriniu originalumu ir ryškia meistryste.

Taip, filmas ganėtinai stiprus, net nežinau, su kuo jį galima palyginti. Jeigu matėte „Jausmų galią“ ir „Ponas Niekas“ – tai tarsi šių filmų savotiškas mišinys, kuris pretenduoja į neprastą filmą gurmanams. Filmas išties puikios režisūros pavyzdys, įdomus, žavus kąsnelis. Subtilus humoras toli gražu neskirtas pakvarksėjimams ir pakikenimams, jis veikiau šaltokas, keistas ir netgi melancholiškas, tad jei sutinkate, kad liūdesys būna gražus, galiu pasakyti, kad filmas išties turėtų patikti – man patiko. Įdomūs patys personažai, aktoriai – toli gražu ne grožio etalonai, toli nuo Holivudo inspiruotų įvaizdžių, tuo jie artimesni pasirodė ir man. Aišku, dvelkia ir siurrealizmo kvapais, tačiau sudėtingo problematiško pasaulio išjautimas ir perteikimas žodžiais bei vaizdiniais neprimena paaugliškų meilės agonijų, atvirkščiai, tai priimi kaip suaugusio žmogaus kančią, kuri ir graži, ir skaudi. Vietomis užburiantis garso takelis, šaltos jūros vaizdiniai – nejauti, kaip ir pats gyveni kažkokį panašų paralelinį gyvenimą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela