Sveiki visi,
Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Submarinas“ (Submarine) (2010 m.).
Nesumaišykite šio filmo su tais pačiais metais ir tokiu pačiu pavadinimu
pasirodžiusiu ir danišku filmu – jie totaliai skirtingi. „Submarinas“ – tai mokyklinių
laikų meilės ir pasaulėžiūros dozė, kada viskas apie tave sukasi ir bandai tarp
visko prisijaukinti šį beprotišką pasaulį. Taip, filmas labai „kaloringas“
jausmų prasme – šiek tiek empatiškas ir šaltas, savotiškai drėksta sintetiniu
personažų vaizdavimu, tačiau nepaprastai įdomus, įtaigus, netgi drįsčiau
sakyti, kad vietomis užburiantis savo režisūriniu originalumu ir ryškia
meistryste.
Taip, filmas ganėtinai stiprus, net nežinau, su kuo jį galima palyginti.
Jeigu matėte „Jausmų galią“ ir „Ponas Niekas“ – tai tarsi šių filmų savotiškas
mišinys, kuris pretenduoja į neprastą filmą gurmanams. Filmas išties puikios
režisūros pavyzdys, įdomus, žavus kąsnelis. Subtilus humoras toli gražu
neskirtas pakvarksėjimams ir pakikenimams, jis veikiau šaltokas, keistas ir
netgi melancholiškas, tad jei sutinkate, kad liūdesys būna gražus, galiu
pasakyti, kad filmas išties turėtų patikti – man patiko. Įdomūs patys
personažai, aktoriai – toli gražu ne grožio etalonai, toli nuo Holivudo
inspiruotų įvaizdžių, tuo jie artimesni pasirodė ir man. Aišku, dvelkia ir siurrealizmo
kvapais, tačiau sudėtingo problematiško pasaulio išjautimas ir perteikimas
žodžiais bei vaizdiniais neprimena paaugliškų meilės agonijų, atvirkščiai, tai
priimi kaip suaugusio žmogaus kančią, kuri ir graži, ir skaudi. Vietomis
užburiantis garso takelis, šaltos jūros vaizdiniai – nejauti, kaip ir pats
gyveni kažkokį panašų paralelinį gyvenimą.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą