Sveiki,
Amerikiečių kino
režisierius Jordan Peele surado savitą siaubo kino kalbą, kuri (beveik
neabejoju) taps klasika. Tą jau galėjome pasakyti po antrojo jo filmo „Mes“
(2019). Naujausias jo siaubo trileris „Ne“ (angl. Nope) (2022)
kino kritikų taip pat nepaliko abejingų, nors yra manančių, kad kaskart
režisieriaus darbai vis prastėja, tad genamas smalsumo nusprendžiau pats
pasižiūrėti ir įvertinti, kaip yra iš tikrųjų.
Filmas pasakoja istoriją
apie rančos savininkus, brolį ir sesę, kurie po keistos tėvo mirties, paveldi
jo turtą, tačiau nesugebėdami tęsti sėkmingai tėvo verslą, yra priversti
išparduoti arklius, kad galėtų išsilaikyti. Tuo pačiu metu toje rančos
teritorijoje ima dėtis keisti dalykai, kurie paaiškina ir keistą tėvo mirtį,
kai jo kaukolėje įstringa moneta. Įsigiję prabangią stebėjimo kamerų sistemą,
jie bando užfiksuoti NSO, kurie kaskart pasirodydami išbalansuoja arklių
elgesį. Paraleliai pasakojama dar viena šalutinė keista istorija apie šimpanzę,
kuri užpuola aktorius ir juos išžudo, tačiau nespėja nužudyti po stalu
pasislėpusio berniuko...
Iš tikrųjų kelios
siužetinės skirtingos pasakojimo kryptys verčia nuolat mąstyti, ką aš iš
tikrųjų šiame filme matau? Ar tai filmas apie labiau išvystytą gyvūno sąmonę
(išdresiruoti arkliai ir šimpanzė), kurie byloja apie žemą žmonių intelektą, ar
aš labiau matau nepaaiškinamą NSO istoriją, kuri skrajoja virš laukų
apsimesdama debesiu? Režisierius, atrodo, labiau plėtoja antrąją istorijos
versiją, tačiau kalba ir apie nežmonišką elgesį su gyvūnais. NSO įsiurbia
žmones ir gyvūnus, juos suvirškina taip, lyg jie tebūtų tik ėdalas, žemesnė
gyvybės forma, lygiai taip pat žmonės elgiasi su gyvūnais žemėje – išdresiruoja
juos savo poreikiams tenkinti. Toji paralelė filme gana eklektika, ji
neišartikuliuota pažodžiui, bet palikta asociatyviai pačiam žiūrovui sujungti prasmes.
Viso filmo malonumas ir
yra tai, kad filmas nestandartinis, jis tarsi tyčia erzina, nesileisdamas į
įprastą „viskas aišku čia ir dabar“ holivudinį reginį, todėl žiūrėdami mes ir
piktinamės, ir galvojam, kad kažkas su šia istorija negerai. Bet tai ir yra
gerai! Režisierius panaudoja visus masinėje kino kultūroje atpažįstamus
elementus, tačiau jo kompozicija savitai keista. Pvz., brolio ir sesers
temperamento kontrastas. Karštakošė ir nenustygstanti sesuo ir keistai romus
bei melancholiškas brolis, kurio išraiškos ir maniera net pačiomis
aštriausiomis aplinkybėmis išlieka nepaprastai stabilios. Man labai patinka
aktorius Daniel Kaluuya, kuris pasirodė visuose režisieriaus filmuose.
Visgi persiritus filmui į
antrą pusę, darosi aišku, jog pavojingai provokuodami keistąją būtybę veikėjai
su ja susidoros, o tas planas, jog riekia susprogdinti pabaisą iš vidaus, buvo,
sakyčiau, šiek tiek standartiškai nuobodus. Visumoje atrodo, kad filmo
keistumas pamažu įgaudamas holivudinį polėkį tranzuoja prie pernelyg paprastų
sprendimo būdų, todėl filmo pabaiga iš esmės tampa nuviliančiu reikalu, nes scenarijus
nebepateikia jokių netikėtų „paturbintų“ įvykių ir baigiama taip, kaip baigiasi
daugelis siaubo trilerių – su visais atsakymais paraštėje.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą