Filmas: "Karo ponis" / "War Pony"

 Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas šviežias šių metų Kino pavasario filmas „Karo ponis“ (angl. War Pony) (2022), kurį režisavo Riley Keough ir Gina Gammell – dvi režisierės ir aktorės, įkūrusios privačią kino kampaniją. Tai debiutinis jų darbas, kuris, sakyčiau, toli nuo Holivudo ir šiemet Kino pavasaryje (bent jau man pasirodė) menkai aptarinėjamas darbas, tačiau vertas dėmesio.

Istorija pasakoja apie indėnų rezervacijos teritorijoje gyvenančius žmones. Dėmesys skiriamas 23 metų vaikinui ir iš tėvo narkotikus vagiančiam berniukui. Filmas „šakojasi“ į dvi istorijas, kurioms lemta bendroje kaimynystėje susikirsti. Nuo pat pirmųjų kadrų režisierės mus panardina į tirštai svetimą, bet kartu egzotiškai kultūrinį kontekstą, kuriame galioja visiškai kitokios vertybės. Ten žmonės gyvena savitais įstatymais, todėl natūralu, kad 23 metų vyrukas, kuriam iš esmės trūksta civilizuotos brandos, stengiasi išsilaikyti, nors pats jau turi du sūnus nuo skirtingų moterų. Brutali muzika, viską parduoti besistengiantys rezervacijos žmonės neatrodo nei amoralūs, nei kokie nusikaltėliai, jiems tokia kultūra natūrali terpė, kaip ir dešimties pradėti rūkyti, o trylikos šniokšti narkotikus ir stumdyti dolerius.

Visgi filmo uždavinys nėra parodyti, kaip baisu gyventi rezervacijoje, nesistengia supriešinti invazinės kapitalistinės kultūros poveikio, naikinant senąsias indėniškas tradicijas ir kultūrą, nors šiame filme būtent toji kultūra sušmėžuoja kaip gydančioji ir saugančioji nuo į kapitalizmą, narkotikus, brutalų gyvenimą įklimpusius veikėjus. Nepaisant filmo dinamikos, juokingų ir netgi absurdiškų bandymų prasigyventi veisiant pudelius ar vežant prostitutes į rezervacijos teritoriją, manding, tos pačios problemos, kurios kamuoja pagrindinius veikėjus, kamuoja ir europiečius, ir azijiečius, ir visus kitus. Filmas po savo raiška ir autentika visgi labai universalus. Vaiko, netekusio tėvo potrauminė kelionė į paauglio pasaulį atskleidžia mums meilės ir bendruomeniškumo poreikį. Filme daug nesaugumo, kuris atrodo, kaip beprotybė, tačiau čia nėra jokių tarnybų ar vakarietiškoje civilizacijoje įsteigtų institucinių tarnybų, kurios apsaugotų veikėjus nuo jų klystkelių, tik bendražmogiškas supratimas ir šeiminė atsvara norui pralobti ir pamatyti bei patirti geresnį gyvenimą, nei siūlo rezervacinis getas.

Filme magiško realizmo fokusu pasirodo simbolinis laukinis buivolas (jakas?), kuris vietoj Jėzaus Kristaus labiau rezonuoja indėniškos kultūros sąmonės rudimentus jau gerokai nuo tradicijų nutolusiems veikėjams, kurie jaučia, kad visgi po kasdienybės stresinėmis situacijomis vagiliaujant, pilstant benziną, nelegaliai pardavinėjant vogtą turtą yra paslėptas žmogaus prigimtinis tyrumas, todėl norit to, ar nenorit, žiūrovas savaime išteisina visus veikėjus be jokio teismo. Labai geras filmas.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela