Sveiki,
Būsiu
labai sąžiningas sau ir kitiems: man sunku žiūrėti senus komercinio braižo
amerikiečių filmus, kurie formavo estetinius ir gero kino kanonus vyresnio
amžiaus žiūrovams. Pastaraisiais gana dažnai nusiviliu, nes regiu juose
šabloniškumą, pasenusias ir jau kine kiču virtusius štampus, nors galbūt kaip
tik vienas ar kitas kultinis filmas anuomet buvo novatoriškas ir įdomus, daręs
įtaką kino raidai. Kitą vertus, nesu senojo kino priešininkas, man iki šiol
labai įdomūs Tarkovskio, Hitchcocko, Bergmano šedevrai. Gal per daug kiek
tikėjausi iš Adrian Lyne pastatyto filmo „Džeikobo kambarys“ (angl.
Jacob's
Ladder) (1990), kuris vyresniajai kartai reiškia vieną
įdomesnių to laikotarpio mindfuck vadinamųjų filmų.
Istorija
pasakoja apie Vietnamo kare dalyvavusį Džeikobą, kuris netekęs sūnaus ir
išsiskyręs su žmoną stengiasi palaikyti gerus santykius su nauja moterimi. Tačiau
pagrindinis veikėjas nėra normalus, Vietname patirtos traumos persekioja jį
sapnuose ir tikrovėje. Visai netrukus jis pajunta, jog nebegali ne tik atskirti
sapnų pasaulio nuo realiojo, bet ir pradeda regėti siaubingus dalykus:
traukiniuose jam vaizduojasi demonai ir ateivius primenančios būtybės, kurios
jį pradeda persekioti, gyvieji ir mirusieji susimaišo jo tikrovėje, tačiau
Džeikobas netrukus išsiaiškina, jog ne jis vienas tai išgyvena, bet ir likę gyvi
jo draugai iš Vietnamo karo...
Filmas
remiasi pasakojimais apie tai, kad amerikiečių kareiviams, kad šie taptų
bebaimiais kiborgais, buvo teikiami adrenaliną keliantys ir tikrovę iškreipiantys
narkotikai. Pastarieji buvo tokie stiprūs, kad paveikė psichiką tų, kurie
išliko gyvi, o padariniai liko visam gyvenimui. Galima sakyti, kad šiame filme
nėra nieko siaubingai mistiško, kad visa šokanti Džeikobo tikrovė iš vienos
perspektyvos tėra pakrikusios psichikos padarinys, bandymai kine originaliai
kalbėti apie traumuotų karių patirtis. Kitą vertus, filmo montažas gerai
sukarpytas ir sudėliotas pagal mindfuck struktūrą, todėl tik galiu
įsivaizduoti kokį poveikį filmas padarė tuometiniam žiūrovui ir amerikiečių
kariams, kurie tapatinosi su šiuo filmu. Istorijoje nemažai stalkeriškos
nuojautos, atmosferos, tačiau jis perteiktas su 90-ųjų komerciniam kinui
būdingu žiūrovišku lengvumu. Filmas nėra prastas, jį galima lengvai pasižiūrėti
kaip neblogą anų dienų nostalgijas keliantį reliktą.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą