Sveiki,
Po
„Didysis meistras“ (2013) pastatymo nieko naujo nebegirdėjau iš kinų kilmės
Honkongo režisieriaus Kar-Wai Wong, kuris man labai seniai patinka. Po tokių
filmų kaip „Mano vaivorų naktys“ (2007) ar geriausiai įvertintu „Meilės
laukimas“ (2000) žymus režisierius, atrodo, kurį laiką atsitraukęs nuo didžiojo
kino, tad vedamas poetizuoto azijietiško kino ilgesio, kokį specifinį jausmą
sukeldavo tik šis režisierius, pasiryžau žvilgtelėti į jo darbų retrospektyvą.
Vienas ankstyvojo periodo Kar-Wai Wongo darbų, su kuriuo jis buvo pripažintas
tarptautiniuose kino festivaliuose, buvo ekspresyvus, žiaurus, romantiškas filmas
„Čiongčingo ekspresas“ (honkn. Chung Hing sam lam) (1994).
Taip
jau yra su šio režisieriaus filmais, po kurio laiko sudėtinga atgaminti
įprastinius pasakojimo siužeto vingius, tačiau paliktą jausmą galima atgaminti
iškart, kad ir šįkart, kai vos tik šis filmas prasidėjo. Tai dvi istorijos-novelės,
pereinančios nuo vienos istorijos prie kitos klaidžiuose ir tirštuose Azijos
didmiesčio labirintuose. Pirmoji meilės istorija pasakoja apie narkotikų
dailiąją prekeivę, kuri nieko nebijanti sugeba užverbuoti indų imigrantus ir
paversti juos mulais, tačiau ją įsižiūri bare infantilus policininkas, kuris
turi valgymo sutrikimų, nes jį po 5 metų draugystės paliko mergina. Šiai
istorijai skirta viso labo pusvalandis, nes užkandinėje istoriją romantiniu
stiliumi tęsia jau kitas policininkas, kuris turi aistringą romaną su
stiuardese, tačiau jį nusižiūri infantili berniokiška svajoklė užkandinės
darbuotoja. Galiausiai ji gauna jo buto raktus ir paslapčia lankosi jo namuose,
tvarko, prižiūri apleista akvariumą...
Ir
atrodo, daugiau niekas nevyksta. Toji meilės istorija labai sąlygota, nes
perteikta kaip didmiesčio darbuotojų ir nusikaltėlių poezija. Nežinau kiek, bet
daugybę kartų filme suskamba amerikiečių grupės The Mamas & The Papas hitas California Dreamin'. Apskritai
šis filmas kaip ir kiti kūrėjo kūriniai yra iliustratyviai ir hipnotizuojančiai
sujungiantys Azijos kultūrą su vakarietiška muzika, todėl kartais filmai
primena Harukio Murakamio tam tikrą literatūrinį magiško realizmo prieskonį.
Visgi „Čiongčingo ekspresas“ yra orientuotas į žiūrovo jausmus. Pirmojoje
istorija hipnotizuojantys kriminaliniai neoninių naktinių šviesų perteikta
istorija, atrodo, agresyvoka, tačiau ji pamažu pereina į lėtesnio temo romantinę
istoriją, pastaroji man skonio atžvilgiu patiko labiau, netgi priminė Wongo „Meilės
laukimą“ ir „Amžinai kartu“ (1997). Režisierius išgauna filmo tekstūra tik jam
būdingą unikalų fragmentuotą kalbėjimo būdą su muzikiniais intarpais ir liūdno
šmaikštumo dialogais, kuriuose veriasi žaismingas, kartais naiviai apsimestinis
veikėjų bendravimas, peraugantis į lengvą meilės apsėdimą.
Rekomenduoju
„Čiongčingo ekspresą“ visiems šio režisieriaus gerbėjams ir išskirtiniam lėto,
poetizuoto, juslinio, bet nebanalaus pasakojimo be įprastinių holivudinių
šablonų ieškotojams. Labai geras filmas.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą