Sveiki,
internautai praeiviai ir kasdieniai skaitytojai,
Visai
neseniai sužiūrėjau serialą „Baltasis lotosas“ (angl. The White
Lotus) pirmąjį sezoną ir iškart kibau į antrąjį, todėl tokia greita
recenzija, kurią pasistengsiu labai minimaliai sutrumpinti ir pasakyti esmę.
Naujausias
sezonas „Baltasis lotosas“ nufilmuotas Italijoje, Sicilijoje, todėl, žinoma,
šiame sezone netrūksta itališkų aistrų, intrigų, spalvų, meilės, pavydo ir,
žinoma, itališkos muzikos. Iš pirmojo sezono šioje naujoje istorijoje
vaizduojama tik veikėja Tanya, prabėgus neaišku kiek laiko po jos nuotykių
Havajuose, ji išteka už turtingo rančų savininko (pastarasis dviejuose
epizoduose taip pat pasirodo iš ankstesniojo sezono). Netrukus tarp Tanyos ir
jos vyro įvyksta keistas konfliktas ir vyras palieka žmoną Sicilijoje. Mums,
žiūrovams, atrodo, kad dėl perdėto žmonos įkyrumo, nes ne visi gali ištisas
dienas pakęsti jos emocingumo, tačiau būtent čia ir slypi viso sezono „įdaras“,
nes istorijoje bus atskleista Tanyos vyro paslaptis ir didelė pinigų afera.
Kol
Tanya bando susigaudyti savo jausmuose ir laukia iš vyro žinių, ji, žinoma,
stengiasi ilsėtis Sicilijoje, nepamiršdama pagainioti savo asistentę Poršę
(Patricija), pastaroji jauna ir gyvenime įstrigusi tarp dviejų viešbutyje
sutiktų vaikinų. Tanya plaukioja prabangiomis jachtomis su savo naujaisiais draugais
gėjais, nors ir taip akivaizdu, kad jie kažko nori iš senyvos moters ir čia kažkas
ne taip...
Šalia
mezgasi kitos kriminalinės istorijos. Prie viešbučio trinasi dvi vietinės
jaunos prostitutės, Mia ir Lučia, kurios trokšta pripažinimo ir pinigų, todėl parsidavinėja
čionai atvykusiems vyrams. Galiausiai paslaugas nusiperka nuo sekso
priklausantys vyrukas, tačiau jo vyresnysis sūnus ją nusižiūri, todėl įvyksta
toks absurdiškas ir komiškas konfliktas. Viešbučio administratorė Valentina
užsislaptinusi lesbietė, reikli ir pikta moteris, kuriai šiame sezone lemta
atsiskleisti (aliuzija į praėjusio sezono administratorių, kuris taip pat
priklausė LGBT pasauliui). Tačiau net ir Valentinai tenka atlyžti ir pražysti.
Mažiau
mane įtraukusi ir patikusi istorija – tai dviejų jaunų amerikiečių porų
istorija. Du buvę koledžo draugai (Etanas ir Kameronas) su savo žmonomis
nusprendė poilsiauti, prisimindami seną gerą draugystę, tačiau akivaizdu, jog
senos žaizdos negyja. Alfa patinas pradeda slapta flirtuoti su Etano žmona
Harper ir čia atsiranda meilės keturkampis, kuris kiek naivus, nes toks
klasikinis, kad net nuspėjamas, tačiau preciziškai teatrališkai dramatiškas.
Etanas pavydi savo hiperseksualiam ir savo ironijos neslepiančiam Kameronui, o Kameronas
geidžia Etano žmonos Harper, nes tiesiog jam patinka trofėjai ir jos apsimestinis
šaltumas. Kamerono žmona suprasdama, kas dedasi, amerikietiškai šypsosi ir kaip
kokia Viktorija Siegel apsimeta, jog gyvena idiliškoje santuokoje. Viskas taip
vaikiškai painu ir infantilu, tačiau serialo kūrėjai išlaiko tas veikėjų pabrėžtinas
ydas ir kompleksus, utriruoja niekšybes ir nedorybes, juokiasi iš dviprasmybių,
įsigalėjusių moralinių normų viešajame gyvenime ir išverstaskūriškame
asmeniniame, kuriame kaip visada daugiau skausmo ir nesąmonių.
Kaip
ir pirmajame sezone, tiek ir šiame, kūrėjai randa magiškų simbolių ir detalių,
pavyzdžiui, šiame nuolat akcentuojamos porcelianinės dekoratyvinės galvos,
kurios simbolizuoja, jog bus kraujo ir ne vienam veikėjui teks atsisveikinti su
gyvenimu, todėl serialo finalas, nors ir žaismingas, mirčių tikrai netrūksta. Nors
čia jokia paslaptis, nes serialo kompozicija panaši į pirmojo sezono: pirmojoje
serijoje pranešama, jog viešbutyje kažkas mirė, aptinkamas kūnas. Tad žiūrovui
belieka stebėti intrigų persunktą ir paradoksais sunarpliotą spalvingą veikėjų
itališką aferą ir spėlioti, kuris iš veikėjų visgi mirs. Triukas, sakyčiau,
klasikinis.
Visgi
iki sezono vidurio buvau tvirtai nusprendęs, jog man labiau patiko pirmasis sezonas,
tačiau pasibaigus antrajam, manau, kad jie lygiaverčiai. Kam labiau patiks
havajietiška aplinka, o kam itališkas garso takelis ir Sicilija. Kurortinis
ydų, neištikimybės ir kriminalų pasaulis nenuobodus, įvykiai įtraukia, pagauna
ir juos įdomu sekti, purkštauti, jog jau taip tai tikrai nebūna, bet kartu
suprasti ir pateisinti viso scenarijaus dėlionę. Gal kiek antrojo sezono
veikėjai buvo natūralesni kaip veikėjai, ne tokie įrėminti savo ydų ir
profesijų rėmuose, tačiau vis tiek tarnaujantys vienam nesudėtingam
pramoginiams juodosios komedijos tipažui. Manau, kad šiuo metu trečiasis
sezonas, kuris filmuojamas Tailande, bus vėlgi labai panašaus stiliaus ir
patiks vis mažiau ir mažiau, nes taps savo paties sukurtų šablonų įkaitu. Kitą
vertus, pasiilgusiems kurorto, cinizmo, karikatūros, aistrų ir detektyvo būtent
tokiame kolorite žiūrės ir tolesnius sezonus. Nors serialas patiko, kol kas
norisi nuo jo pailsėti, tad nežinau, ar žiūrėsiu būsimus pasakojimus.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą