Sveiki,
Jeigu mano vaikystėje
būtų kas iškart po sovietinio laikotarpio parodęs animacinį filmą „Stichijos“
(angl. Elemental) (2023), manau, jis būtų buvęs pats geriausias. Vertinant
iš šių dienų perspektyvos, kai esame išlepinti pačiais įdomiausiais, netikėčiausiais
siužetais, net iš animacinio žanro visų pirma tikimės geros istorijos ir
idėjos, nes paprastais triukais ir pamokymais maža ką besudominsi.
Istorija pasakoja apie
menamą fantastinį pasaulį, kuriame gyvena keturios sužmogintos rasinės
stichijos (oras, vanduo, ugnis ir žemė). Nėra tikriausiai labiausiai nesutaikomų
stichijų nei ugnis ir vanduo (čia vis prisimindavau ir Ingos Valinskienės ir
Edmundo Kučinsko šlagerį „Ugnis ir ledas“), tačiau šioje istorijoje būtent bus paneigta
šioji idėja ir ugnis pamils vandenį. Iš esmės juk filmo idėja gana nebloga,
pagalvota ir apie vizualumą, ir apie humoro bei rimties proporcijas bei
vertybinius aspektus. Manau, amerikietiški animaciniai filmai kaip niekur kitur
groja auklėjamuoju vertybiniu smuikeliu. Juk per skirtingas ir nesutaikomas
stichijas mokoma rasinės lygybės, o Ugnės, pagrindinės veikėjos,
įsipareigojimas tęsti tėvo krautuvėlės palikimo verslą ir pamiršti savo
svajones, taip pat kalba apie perdėtus tėvų lūkesčius, kurie luošina atžalų
sielas.
Filmas iš esmės apie
įsitikinimų ir standartinių ribų peržengimą. Vanduo ir ugnis negali vienas kito
mylėti, o vaikai apvilti savo geradarių tėvų. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir
filme, šie įsitikinimai laužomi per pagrindinių veikėjų kančias, be kurių tikriausiai
nebūtų ir pamokomojo istorijos elemento, pastarasis tikriausiai vienas
svarbiausių mažajam žiūrovui formuoti vertybinius aspektus. Šiaip filmas pavyko
labiau rimtesnio tono, nei komedijos. Sakyčiau, priartėta prie japonų meistrų
pasakojimo pobūdžio, tačiau „Stichijose“ netrūks ir dinamiškų nuotykių, nei
draugystės ir meilės.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą