Filmas: "Šventasis pagrobimas" / "Rapito" / "Kidnapped"

 Sveiki,

 

Dar vienas šio sezono „Kino pavasario“ filmas – italų režisieriaus Marco Bellocchio istorinė drama „Šventasis pagrobimas“ (ital. Rapito) (2023). Šiaip tokių kostiuminių dramų „Kino pavasaryje“ nepamatysi daug, tačiau jie būna labai Lietuvos žiūrovų pamatomi ir populiarūs, tad ir man sunku atsitraukti nuo bandos jausmo, juolab kad istorija mus nukelia į 1858 metus, kai popiežiaus Pijaus IX įsakymu iš Bolonijoje gyvenančios įtakingos žydų šeimos pagrobiamas berniukas Edgaras, nes tvirtinama, jog jį paslapčia pakrikštijo anksčiau dirbusi tarnaitė. Nežinau, ar tarnaitės gali krikštyti, dabar atrodo absurdiška, tačiau būtent dėl tokių priežasčių tikrasis Edgaras buvo pagrobtas iš žydų ir Vatikane popiežiaus priežiūra perauklėtas į nuolankų krikščionį.

 

Istorinė medžiaga, tiesą sakant, man negirdėta, nors po O. Tokarczuk „Jokūbo knygos“ maniausi jau nemenkas žydų Europoje padėties išmanantysis, tačiau šioji istorija bus mane pralenkusi. Nesistengsiu nieko atpasakoti, nes filmas iš esmės sukaltas pagal tvarkingus istorinės dramos kanonus, kur svarbūs kostiumai ir laikmečio pompastika, o ten, kur dar ir popiežius, tai prabangos tikrai netrūks. Žydų šeima pralaimi teismą, nes popiežiui negali pasakyti NE, kadangi jis Žemėje prisiėmęs visagalio vaidmenį. Tiesą sakant, šioje istorijoje nemažai absurdo, iš kurio pratrykšta ir saikingas humoras, nors juostos visuma tamsi ir miglota.

 

Filmas visgi be didesnės intrigos. Kaip diena aišku, kad mažylis Edgaras per mažas reflektuoti politinius manevrus ir maloniai priima kunigų ir popiežiaus mokymą, pamažu pamiršdamas ne tik žydišką auklėjimą, religiją, bet ir šeimą. Visgi labiausiai mane domino filmo politinis fonas. Italija pamažu vienijasi ir vaduojasi iš popiežiaus pasaulietinės galios, perversmai ir Romos šturmas, žydų ir krikščionių bendruomenės įsitraukimas į berniuko pagrobimą labiau masina ne dėl humaniškų sumetimų, o dėl religinių karų. Neseniai žiūrėjau lesbietišką „Benedeta“ (2021) apie viduramžių mistikės vienuolės ekranizaciją, kuri sukėlė panašius jausmus – istorija ištraukta iš kronikų tampa truputį karikatūrinė, nežinia, kiek ten Pijus iš tikrųjų mylėjo tuos berniukus vaikus, o kiek iš tikrųjų mėgavosi savo pasaulietine galia, bet, man regis, filmas nebūtinai apeliuoja į tikslias istorines žinias, tačiau reiktų tikrinti. Visgi filmas galėjo būti labiau suveržtas ir trumpesnis, kitaip sakant, žiūrėti žiūrėjosi, tačiau nesujaudino.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela