Sveiki,
Miglės Anušauskaitės sukurtas piešinys tapo ne tik raudonų
marškinėlių maironiška emblema, bet ir protesto simboliu prieš „Nemuno
aušros“ partiją, kuriai kaip vilkams mėsgalys pačių socdemų buvo atiduota
kultūra. Tai rodo ne tik aušriečių, bet ir pačių socialdemokratų požiūrį į
kultūros sritį – Pelenė paskutinioji, neįdomi vargo sritis, dažnai nematoma,
vadinasi, nereikšminga. Tačiau atsitiko puikus dalykas. Sukilo kultūros žmonės,
kurie TIKRAI nebalsavo už Žemaitaičio vadovaujamą antikultūrinę partiją.
Melžėjų (atleiskite, meldžėjos, jūs irgi gerbtinos, bet nuuuu!) išrinkta partija
turėjo apsiriboti žemės ūkio sritimi, tai jų rinkėjai, o ne kultūros žmonės. Atiduoti Žemaitaičiui ir jo partijai šią sritį,
reiškia ne tik spjūvį, bet ir visišką kultūros devalvavimą ir chamišką politikų
požiūrį į kultūros sritį.
Tuo tarpu prisiminkime, iš kur paimta ši Maironio
citata. Kultūra kaip apleista Trakų pilies griuvėsių metafora.
Maironis
„Trakų pilis“
Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai
Trakų štai garbinga pilis!
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,
O ji tebestovi dar vis.
Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos
Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..
Kai vėjas pakyla, ir drumzdžias vanduo,
Ir ežeras veržias platyn, –
Banga gena bangą, ir bokšto akmuo
Paplautas nuvirsta žemyn.
Taip griūva sienos, liūdnesnės kasdieną,
Griaudindamos jautrią širdį ne vieną.
Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
Nutilusios sienos, apleistos visų,
Be sargo, ginklų, be žmogaus!
Kiek primenat jūs man brangiausių laìkų
Ant vieškelio amžių plataus!
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme, kaip savo jaunystę?
Kada tik keliu važiavau pro Trakus,
Man verkė iš skausmo širdis;
Gaili ašarėlė beplovė skruostùs
Ir mėlynas temdė akis!
Ir veltui dvasią raminti norėjau,
Aplinkui vien tamsią naktį regėjau.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą