Sveiki visi,
Ką gi, grįžtu ir vėl į ispaniško filmo liūną. Šįkart 2003 – ųjų metų
režisierės Icar Bollan juosta „Pasiimk mano akis“ (Te Doy Mis Ojos). Režisierė
Icar Bollan yra labai gerbiama ispanų režisierių Olimpe, o šis filmas, kaip
teigia daugelis kritikų, tikriausiai yra geriausias jos darbas. Savu laiku ši
juosta susišlavė net septynis „Gojos“ statulėles ir tapo geriausiu Ispanijos
tuometiniu filmu. Na, iš tikrųjų filmas stiprus savo režisūra ir įdomus tematika
– socialinės ir šeimyninės dramos visada jaudina. Iš pažiūros filmas niekuo
nešokiruoja, nėra čia nei kraujo, nėra įtempto išorinio siužeto, bet kažkas
tave vis tiek prie jo išlaiko. Smurtas šeimoje ir jo bauginančios apraiškos,
pykčio ir įsiūčio kontroliavimo pamokos, mėginimas sugrąžinti viską, kas
prarasta, tačiau nesėkmingai...
Iš viso filmo labiausiai išskirčiau pritrenkiantį pagrindinių aktorių
vaidybą, ypač Laia Marull, kuri buvo tokia užtikrinta, tokia subtili, tokia
įbauginta psichologinio ir galimų fizinio smurto protrūkių iš savo sutuoktinio,
kad tikrai atrodė kaip pusę savo gyvenimo praleidusi vien kvietinėdama į namus
socialinius darbuotojus – žemai nuleistos akys, atsipalaidavimas darbe, namų
įtampa, baimė kažką keisti. Na, iš tikrųjų filmas ganėtinai moteriškas, gal ir
natūralu, kad režisierė kuria filmą apie moterį, kuri kenčia vyro smurtavimą, o
su kiekvienu pabėgimu jai prižadama, kad nuo šiol viskas pasikeis. Be
stulbinančios vaidybos iš esmės lieka organiškas, gerai apgalvotas,
gyvenimiškas ir tikriausiai visais laikais aktualios problemos, gražiai
įvilktos į režisūrinį rūbą.
Manau, filmą turėtų rodyti ir ne tik kaip neblogą meninį kūrinį, bet ir
moterims, kurios patiria smurtą ir nuolat grįžta į namus. Meilė negali būti
grandinė prie pasiutusio šuns būdos, galiausiai kaip filme parodoma, kartą Orfėjas
atsigręžęs, daugiau savo Euridikės nebepamatys, nes ši išeis ir daugiau
nebesitaikstys su tokiu baisiu gyvenimu. Manau, režisierė padarė gerą darbą –
parodė, kokios kartais kvailos tos bobos.
Kiek kartų turi būti sudaužyta ir pažeminta, kad iš tikrųjų nustotum mylėti? Kai
kam užtenka vienos rankos pakėlimo, kitai – daugel metų.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą