Filmas "Kika" / "Kika"

Sveiki visi, kino gerbėjai,

Tęsiu Pedro Almodovaro filmų maratoną ir šįkart teko suvartoti filmą „Kika“ (Kika) (1993). Na, tai filmas iš itin darbingo Almodovaro laikotarpio, kai filmai gimsta vienas po kito ir pasaulyje vis nesiliaujama apie juos diskutuoti. „Kika“ filmas neabejotinai yra dar vienas Pedro perliukas su Almodovaro atrastomis mūzomis – Veronica Forque, Carmen Maura ir Victoria Abril. Čia, kaip ir daugelyje filmų, dominuoja moterys ir situacija sukasi apie jas. Šis filmas, mano akimis, šiek tiek išsiskyrė iš Almodovaro retrospektyvos savo neįprasto žanro dominavimu – visgi tai man priminė labiau humoristinę parodiją ir komediją, nei aistringą ir sudėtingą aistrų ir santykių raizgalynę, kas paprastai būdinga Almadovarui. Čia personažai kaip niekad yra sintetiniai, neįtikėtini, jie labiau valdomi ne aistrų ir meilių, bet kažkokios keistos groteskinės likimo rankos. Neįtikėtinai nerealios moterys ir jų kontrastiški charakteriai – pleputė grožio specialistė Kika, kuri be paliovos tauškia savo erzinančiu balseliu ir ekstravagantiškoji siurrealistinių ir šokiruojančių laidų vedėja Andrėja. 

Filmas iš pat pradžių dvelkia kriminalinėmis gairėmis, iš kurių režisierius padaro žiūrovui televizinį šou, tuo pasakydamas, kad paprastiems žmonėms reikia sensacijų, o ne paprastų melodramų. Neįtikėtinai eklektiškos situacijos, sprendimai verčia iš koto, ypatingai grotesku persmelkusi prievartavimo scena, primenanti labiau ištvirkusį japonų filmą su jiems būdinga „pošlu“ humoru, tačiau surišta tarnaitė, „Buką ir bukesnį“ primenantys policininkai tiesiog šoka nesiliaujamą parodijų šokį per didžiausią moters pažeminimą.

Nepasakyčiau, kad šis filmas mane sužavėjo, nors mėgavausi specifiniu Almodovaru, tačiau nesitikėjau tokio didelio pasinaudojimu kiču, kuris pranoko visas galimybes. Galbūt tai pernelyg daug grotesko, kuris truputį net erzino, nei teikė malonumo.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela