Sveiki, kino maniakai,
Šįkart keliauju į amerikietišką kiną ir noriu pakomentuoti režisieriaus
Michael Apted dramą „Nelė“ (Nell) (1994), kur pagrindinį vaidmenį sukūrė
talentingoji Jodie Foster. Na, siužetas gan nepaprastas savo paprastume – Nelė visą
gyvenimą gyveno su mama izoliuotame ir laukiniame pasaulyje, ji pamėgdžiojo
motinos netaisyklingą tartį, todėl, jai mirus, Nelei tenka susidurti su civilizacija...
Iš esmės pamatome civilizuoto pasaulio sulaukėjimą, susidūrus su civilizacijos
nemačiusia moterimi. Tai dviejų ideologijų ir dviejų mąstymų, dviejų pasaulių susidūrimo
kino filmas su man labai įstrigusiu ir patikusiu garso takeliu, kuris skambėjo
taip subtiliai ir meditatyviai, kad priminė Rytų kiną.
Be jokios abejonės didžiausios liaupsės už gan sudėtingą vaidmenį Jodie
Foster, kuri visai neseniai gavusi pačius aukščiausius įvertinimus už „Avinėlių
tylėjimą“ (1991) vėl gauna „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ nominacijas, ji taip
pat apdovanota ekrano aktorių gildijos apdovanojimu. Išties šiame filme Foster
man pasirodė ypatingai jautri, įdomi ir graži. Filme galime išvysti ir mano
mėgstamą Liam Neeson, dar labai jaunatvišką ir labai energingą.
Gražus filmas, apsuptas gamtos, ežero, ežere esančių akmenų bei Nelės
vidinio pasaulio, kuris pilnas magijos, mistikos, gyvų prisiminimų. Tai tarsi „Tarzano“
švelnesnis ir subtilesnis moteriškas variantas, jeigu galima šitaip
išsireikšti. Filmas turėtų patikti kino gurmanams, nors man asmeniškai pritrūko
aštresnių siužetinių vingių – tokius vingius tikriausiai filmas turėtų, jeigu
būtų kuriamas šiandien, bet filmas sukurtas beveik prieš dvidešimt metų, tad
natūralu, kad jis kaip drama švelnesnių tonų.
Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, tačiau jis turi kažkokią nepaaiškinamą
cinkelį, kas verčia nenuleisti akių. Neprastas siužetas, scenarijus,
režisieriaus darbas šį filmą padaro vertu dėmesiu apmąstymams po seanso.
Mano įvertinimas: 7.5 / 10
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą