Sveiki visi,
Keliauju į Argentinos filmą ir šįkart noriu pakomentuoti filmą „Negali
vaikystė“ (Clandestine Childhood) (2011). Na, tai Argentinos filmas 2013 metais
siūlytas į „Oskarus“, tačiau atmestas. Neblogai įvertintas tiek žiūrovų, tiek
kino kritikų. „Nelegali vaikystė“ – tai pasakojimas apie Argentinos laikus, kai
ši sunkiai konfliktavo su Britanija, o šalyje kilo maištininkų banga, kurie
pakeitę tapatybę, grįždavo į savo šalį, kurioje slapta kovojo ir slapstėsi nuo
teisėsaugos. Negana to, tarp maištininkų esti ir vaikų, kurie pakeitę tapatybę
bei vardus turi gyventi dvigubą gyvenimą – mokykloje jie kiti žmonės, o namuose
teroristų vaikai. Tarp tokių dviejų barikadų atsiduria ir pagrindinis filmo
herojus bręstantis Ernestas – Chuanas, kuriam sunkiai tenka suderinti šiuos du
frontus, o ir protą susuka pirmoji mokyklinė meilė...
Tai tikra istorija, paremta Argentinos skaudžia praeitimi, atskleidžianti
politinius šalies niuansus, gyventojų susiskaldymą ir kovą iš idėjos. Tai išties
kebli, bauginanti filmo atmosfera. Juk mes taip mažai žinome apie Lotynų
Amerikos politinę istoriją ir žmones, kurie padėjo galvas vardan geresnio gėrio
– panašiai kaip mūsų partizanai miškuose.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų sukuria Argentinos ir visos Lotynų Amerikos
perlas Natalia Oreiro, kuri šįkart toli gražiai plastikiniais auskarais ir
padažytomis lūpomis neblizga, čia ji – nusikaltėlė, kuri myli savo vaikus ir
yra pasiryžusi padėti galvą, kad juos apgintų. Puikūs Argentinos aktoriai,
garso takelis, įtikinamas operatoriaus darbas – tai išties ganėtinai vykusi
juosta, tačiau kartu kažko joje pasigedau, tik nežinau ko. Ta situacija,
kurioje atsidūrė ši šeima išties nelengva, bet kartu ji tokia šiek tiek svetima
mano akimis. Gal norėjosi šiek tiek didesnio siužetinio plėtojimo, daugiau
netikėtumo, nes retsykiais viskas būdavo per siaura, tačiau kartu iš šeimos
ratelio parodoma visos šalies tragedija.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 55/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą