Filmas: "Nelegali vaikystė" / "Infancia clandestina" / "Clandestine Childhood"

Sveiki visi, 

Keliauju į Argentinos filmą ir šįkart noriu pakomentuoti filmą „Negali vaikystė“ (Clandestine Childhood) (2011). Na, tai Argentinos filmas 2013 metais siūlytas į „Oskarus“, tačiau atmestas. Neblogai įvertintas tiek žiūrovų, tiek kino kritikų. „Nelegali vaikystė“ – tai pasakojimas apie Argentinos laikus, kai ši sunkiai konfliktavo su Britanija, o šalyje kilo maištininkų banga, kurie pakeitę tapatybę, grįždavo į savo šalį, kurioje slapta kovojo ir slapstėsi nuo teisėsaugos. Negana to, tarp maištininkų esti ir vaikų, kurie pakeitę tapatybę bei vardus turi gyventi dvigubą gyvenimą – mokykloje jie kiti žmonės, o namuose teroristų vaikai. Tarp tokių dviejų barikadų atsiduria ir pagrindinis filmo herojus bręstantis Ernestas – Chuanas, kuriam sunkiai tenka suderinti šiuos du frontus, o ir protą susuka pirmoji mokyklinė meilė...

Tai tikra istorija, paremta Argentinos skaudžia praeitimi, atskleidžianti politinius šalies niuansus, gyventojų susiskaldymą ir kovą iš idėjos. Tai išties kebli, bauginanti filmo atmosfera. Juk mes taip mažai žinome apie Lotynų Amerikos politinę istoriją ir žmones, kurie padėjo galvas vardan geresnio gėrio – panašiai kaip mūsų partizanai miškuose.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų sukuria Argentinos ir visos Lotynų Amerikos perlas Natalia Oreiro, kuri šįkart toli gražiai plastikiniais auskarais ir padažytomis lūpomis neblizga, čia ji – nusikaltėlė, kuri myli savo vaikus ir yra pasiryžusi padėti galvą, kad juos apgintų. Puikūs Argentinos aktoriai, garso takelis, įtikinamas operatoriaus darbas – tai išties ganėtinai vykusi juosta, tačiau kartu kažko joje pasigedau, tik nežinau ko. Ta situacija, kurioje atsidūrė ši šeima išties nelengva, bet kartu ji tokia šiek tiek svetima mano akimis. Gal norėjosi šiek tiek didesnio siužetinio plėtojimo, daugiau netikėtumo, nes retsykiais viskas būdavo per siaura, tačiau kartu iš šeimos ratelio parodoma visos šalies tragedija.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "XXY"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „XXY“ (2007 m.). Tai argentiniečių drama, gana kebloka, tačiau intriguojančia tema – hermafroditika. Juostą prieš jau nemažai metų galėjo išvysti ir „Kino pavasario“ žiūrovai, kaip pati juosta buvo vertinama, sunku pasakyti, tad nutariau pats pasižiūrėti ir įvertinti šį darbą. Argentinos režisierė Lucia Puenzo yra sukūrusi ne vieną dramą lyčių santykiais, tačiau šis tikriausiai yra jos stipriausias darbas, sprendžiu iš IMDb puslapio. „XXY“ – tai pasakojimas apie mergaitę – berniuką, kuris(i) turi abu lytinius organus ir turi nuolat vartoti hormoninius papildus. Šią paslaptį žino tik šeima, tačiau jų namuose apsistoja kita šeima su paaugliu vaikinu, kuris, regis, įsimyli merginą ir tik sueities metu sužino, kad jis – tai nei jis, nei ji. Pats personažas irgi savimi bodisi, išgyvena tikrą tapatybės paieškose pragarą, taigi filmo emocijos gan liūdnokos.

Visgi filmas man, galima sakyti, patiko, tačiau kažko ir pritrūko, tik sunkoka pasakyti ko. Pati tematika glumina, ji yra įdomi, intriguojanti, gal net kiek strigdanti ir dabar galvoju, kad tai bene stipriausia juostos pusė. Aišku aktorė Ines Efron, įkūnijusi hermafroditą atliko viską teisingai – perteikė sujauktos merginos – vaikino jausmus, dvasinį sumaištį, brandos ir savęs ieškojimo užkambarius. Šiaip, kai nieko panašaus nesu matęs, filmas ganėtinai įdomus ir savotiškai „sulendantis“, tačiau abejoju, ar norėčiau jį pamatyti antrą kartą, nes paprasčiausiai būtų nuobodu. Taigi tokie tatai ir mano vertinimai, tokie sujaukti, kaip ir pats filmo personažas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela