Sveiki visi,
Genamas nežaboto ilgesio vėl pamatyti Umą Thurman, pagaliau ryžausi pamatyti, berods, dar nematytą jos iš lengvosios kūrybos eros filmą „Vedybų ceremonija“ (Ceremony) (2010). Po šio filmo, manau, kad Thurman tiesiog daugiau nei penketą metų tiesiog ilsėjosi arba tyčia „nesirovė“ ant stiprių vaidmenų – truputį, tiesą sakant, dėl to ant jos pykstu. Nors šiuo metu Thurman dar džiaugiasi motinystės atostogomis ir spėjo apsilankyti Kanuose bei įteikti apdovanojimą, tačiau jau sklinda kalbos, kad ši superinė aktorė ruošiasi itin darbingam sezonui ir sklaido stiprius scenarijus. Žinoma, „Nužudyti Bilą 3“, trilogijos pabaigą ji net nemirktelėjusi padeda į būtinų vaidmenų krūvą.
Na, o „Vedybų ceremonija“, mano galva, yra pats prasčiausias jos pasirinktas filmas! Tai bukas, banalus, nuspėjamas, šarmo neturintis nuobodus niekalas. Stipriai nevykęs scenarijus ir niekuo neišsiskirianti standartinė režisūra, aktorius paverčia gatvės šavalkomis, kurie neturi net menkiausios galimybių pasireikšti. Tiesą sakant, per filmą vos neužmigau ir neužparpiau, nes lėtai besivystantis veiksmas, kuris aišku, kaip išsirutulios ir kuo pasibaigs, suteikė labai pagrįstų abejonių, jog, žiūrėdamas šį niekalą, tiesiog švaistau laiką ir galėčiau pasižiūrėti ką nors prasmingesnio. Likus 20 minučių iki pabaigos, neištvėrė mano nervai, ir ėmiau po truputį prasukinėti juostą, nes laikas šiais laikais (kaip ir visais) yra vertinamas.
Romantinė komedija, kuri visai neturi komedijos geno, o romantika tokia subanalinta ir nualinta, bespalvė, kad belieka tik gerti tas narkotines piliules, kaip tai daro du puspročiai filmo herojai, kad prastumtume greičiau šio filmo laiką. Iš esmės niekam nerekomenduoju, bet pabandyti galima.
Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 40/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą