Muzika ir nužmogėjimo faktas

Sveiki visi,

Dar niekad taip nebuvau pajutęs, kad mano gyvenime gali tiek daug reikšti muzika. Ypač tada, kai nutrūksti „nuo grandinės“ ir viskas tampa sujaukta. Muzika tampa kažkokia keista, nebe tokia, kurios, rodos, retsykiais klauseisi neįdėmiai ir prabėgomis, lyg lėktum automobilyje, o šalia vilkstinės vitrinų praskrietų kaip spalvų margumynas.  Šįkart muzika kaip ložė, kaip forumas, kaip prieglobstis, pabėgėlių palapinė tarp dviejų dykumų...

Kasdien matau tris benamius, kurie nuolatos sėdi po vaistinės vitrina ir laukia plastiko indeliuose nuo silkės ir salotų įkrentančių pinigėlių. Dar niekada nedaviau šį rudenį benamiui, bet buvo mintis nupirkti jiems alaus arba batono – nenusprendžiau, kuris iš šių dalykų jiems reikalingesnis. Aišku, koks nors „prie verslumo“ man pasakys, kad alkoholis tik dar labiau gramzdina benamį į liūną, tačiau tik neatsidūrę duobėje tikriausiai nežino, nesusimąsto, kad juk geriama ne iš džiaugsmo, o begalinio skausmo, užmirštant šaltį, benamystę, apgailėtiną savo padėtį ir viską, kas tave nužmogino.Nemanau, kad suteikiant retsykiais vaistų nuo užmaršties, leis dar blogiau pasijusti benamiui, nors... Skauda, kai šalia kulniuoja „ant kablų“ kailiniuota ponia ir nusuką knyslę nuo šio nužmogėjimo fakto ir tuo akivaizdžiai bodėsi. Aišku, man taip pat nemalonu žiūrėti į dvokiantį benamį su išvirtusiomis genitalijomis ir apsišlapinusį po vitrina, sutinusį nuo šalnų ir alkoholio, tačiau, kas juos bepakels? Ir vėl muzika...

Girdžiu ją be jokių kompiuterių, TV, radijo stočių, be mp3, išmaniųjų, prekybos centro kolonėlių, tiesiog chemiškai smegenyse atgimsta garsai nuo klasikos iki roko ir tai padeda ištverti, kai, rodos, nebegali pakelti pasaulio, nužmogėjimo faktų, savo keisto balansavimo ant nužmogėjusios visuomenės. Įsitveri į garsus ir tai, kas už jų, už atlikėjų biografijų, kurie glumina savo tragiškomis mirtimis, pasitraukimais ir nuosmūkiais.

Dabar taip pat girdžiu muziką. Ir ji skaudi, nes mėgstu tik tokią, kuri vienaip ar kitaip apdainuoja nužmogėjimo faktą, o tokių dainų ir muzikos daug, tačiau pasaulyje benamių nemažėja ir nemažėja... Tai irgi stulbina. Liūdnai stulbina.

Jūsų Maištinga Siela