Filmas: "Sensacija" / "Scoop"

Sveiki,

Vėl bėgu į kiną ir šįkart – mano mėgstamas Woody Allen‘as su dar man pačiam nematytu filmu „Sensacija“ (Scoop) (2006). Kaskart Alenas išlieka sau ištikimas, bet kaskart vis kitoks ir siužetinėmis linijomis nebesikartoja, nors naudoja tuos pačius triukus, jausenas, raišką, bet naujos aplinkybės išgelbsti nuo monotoniškumo etiketės. Aleno filmus visada įdomu žiūrėti, kai esi nusiraminęs, bet nepervargęs, jo filmai reikalauja šiokio tokio susikaupimo, bet ne tokio, kurios reikalauja avangardinis ar neosimbolistinis kinas, pvz. L. Von Treiro juostos, Alenu reikia mėgautis kaip skaniais ledais...

Filmas „Sensacija“, mano akimis, nėra pats geriausias šio režisieriaus darbas. 2005 metais pasirodęs „Lemiamas taškas“ buvo „kažkas tokio“, o šis filmas toks skystesnis. Du metai darbų su šiemet išrinkta seksualiausia planetos moterimi Scarlet Johansson nebuvo praleisti veltui tiek Alenui, tiek pačiai aktorei. Johansson šįkart buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo, nors, mano akimis, ji kur kas sėkmingiau pasirodė „Lemiame taške“ vaidindama seksualią blondinę, nei šiame akiniuotą žurnalistę Sandrą. Aktorinis meistriškumas šįkart Johanssonos pasirodė skystokas, didžiąją dalį laiko ji jautėsi lyg ne sava, pernelyg teatralizuota, o akiniai, kurie turėjo būti bene pagrindinis rėmas įkalinantis blondinės seksualumą į intelektualumo amplua, nepasiteisino, jie nepadėjo, nes Skarlet pernelyg, liaudiškai kalbant, seksova. O ir nuolatiniai nevikrūs prisilietimai prie akinių atrodė tokie nenatūralūs, neįprasti ir priminė prastą teatrą. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai ne Johansson kaltė, nes būtent Alenas užmatė šį filmą padaryti teatralizuotą – pomirtinė kelionė į mirusiųjų karalystė, magiško realizmo apžaidimai ir susintetintos scenos afišuoja savitą „aliniško“ misticizmo apraišką, kurį išvystame „Vidurnaktis Paryžiuje“ (2011), truputį „Kasandros prakeiksmas“ (2007).

Žinoma, tai ne pats prasčiausias Aleno darbas, jis man netgi labai patiko, kaip daugiau ar mažiau visi jo filmai. „Sensacijos“ stipriosios pusės yra tikriausias siužetas ir jos pasakojimo patosas, kuris daugiau niekam nebūdingas, o aktorių meistriškumas nėra tas variantas, kuris leistų kibirkščiuoti visam kam, nors Aleno aktoriai ne kartą yra pelnę net „Oskarus“. Pusiau rimtas pasakojimo patosas ir kriminalinė intriga, kuri daugiau ar mažiau eina per daugelį Aleno filmų, nuspalvina lengvu erotiškumu, kuris pritaikytas intelektualiems žmonėms, todėl sunkiau filmą virškins tiek, kurie erotinius filmo standartus matuoja įprastais kriterijais.

Man asmeniškai šis filmas nepaliko kažkokio pernelyg neišdildomo įspūdžio, tačiau mėgavausi, mėgavausi ir dar kartą mėgavausi. Tai lyg plakta grietinėlė su Alenu spalvotu popierėliu, - žinai, ko tikėtis jį praplėšus, bet visada būna vis kitoks skonis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela