Sveiki,
Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą
„Žmogus, kurio nebuvo“ (The Man Who Wasan‘t There) (2001 m.). Tai amerikiečių
brandi kriminalinė drama, kuri taiko į gan aukštus juostos įvertinimo
kriterijus ir įvertinimus. Juodai balta, nespalvota juosta su kriminalinėmis
gairėmis pasirodė be galo melancholiška, netgi slegianti pagrindinio personažo
charakteriu, kuris iš pradžių atrodo toks lėtas ir susitaikęs su gyvenimu, bet
kartu ypatingai spontaniškas, kuris gimsta iš lėtumo.
„Žmogus, kurio nebuvo“ filmas kalba apie nusikaltimą
ir bausmę, kaip likimas vienaip ar kitaip suveda sąskaitas su žmonėmis,
grįžtamasis karmos ir teisingumo ryšys į žmogų. Nors filmas subtilus, pilnas
pačių įvairiausių detalių, retsykiais statiškumo, tačiau neapleidžia jausmas,
kad pagrindinis personažas nuolatos dirba savo smegeninėje, toks veikimo
principas labai išjaustas ir pasiteisinęs. Pagrindinis aktorius Billy Bob
Thorton‘as taip taikliai smūgiuoja į emocinius vartus, kad belieka tik mėgautis
retrospektyvinių spalvų gamoje čia pats atsiveriančiais plačiais psichologiniais
vartais. Jeigu jums patiko Dostojevskio romanas „Nusikaltimas ir bausmė“, kur
įvykiai nuolatos grindžiami plačiais psichologiniais apmąstymais, tai šis
filmas yra būtent tai, ko jums reikia ir laukėte.
Filme šmėkšteli ir puikioji Scarlett Johansson, kuri
dar tada jaunutė suvaidina moksleivę pianistę, paguoda vidutinio amžiaus vyrui,
kuris vėl mintimis grįžta į jaunas dienas ir apmąsto ir permąsto savo
nugyventus metus ir bando rasti paaiškinimą, kodėl jis ir jo santykis su
gyvenimu yra toks skaudus ir tuščias. Melancholiško filmo apsuptyje gimsta
žiaurumas, kuris kaip antitezė iškapsto naujas charakterio spalvas.
Gan stipri juosta, kuri patiks daugeliui, nors man
asmeniškai ji pasirodė tik stipri, tačiau nesutraiškė taip, kaip galbūt
norėjosi ir tokėjausi. Brolių Coen‘ų, kurie sukūrė tokius hitus kaip „Šioje
šalyje nėra vietos senukams“ ar „Didysis Lebovskis“ šįkart vėl žaidžia naujomis
formomis, spalvomis ir kuria tikrai tikro kino vardo užsitarnavusį kiną. Verta
vieną kartą pamatyti, nei šimtus kartų išgirsti.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų
vidurkis: 73/100
IMDb:7.6
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą