Filmas: "Aviatorius" / "The Aviator"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Aviatorius“ (The Aviator) (2004 m.), kuris prieš dešimtmetį nuskambėjo per pasaulį ir sulaukė puikių tiek žiūrovų, tiek kritikų įvertinimų, buvo gausiai apdovanotas. Bene vienas ryškiausių apdovanojimų Cate Blanchett karjeroje – „Oskaras“ už antraplanį vaidmenį. Puikioji aktorė sukuria išties įsimintiną vaidmenį – kaprizingą, vėjavaikišką, vyriškai moteriškai jautrią, bet žaismingą personažą su išskirtine kalbėjimo manierą ir XX amžiaus pirmosios pusės madomis. Ji buvo išties puiki...

Pats filmas, kurio gan ilgai vengiau, pasirodė besąs gan įdomus, nors ko daugiau tikėtis iš išgirto filmo? Kinas yra toks lankstus ir pajėgus vaizduoti tiek esamus ir nesamus dalykus, kad tiesiog nenuostabu, kad vėl grėbiasi istorinių dalykų ir puikiai supynė fikciją su biografiniais faktais. Kinas jau tiek subrendo, kad jau kuris laikas ima ir prabyla pats apie save ir nebijo kurti filmus apie kino kūrėjus. „Aviatorius“, žinoma, yra filmas apie kino perversmą, tačiau didžiausias kertinis akmuo – aviacijos stulbinamas perversmas XX amžiaus pirmojoje pusėje, prie kurio, aišku, prisidėjo tiek Pasauliniai karai, bei „Aviatoriaus“ asmenybė ponas Higsas.

Kaip ir kitos istorinės asmenybės, taip ir „Aviatoriaus“ personažas turi tam tikrų psichikos sutrikimų, kurie išskiria jį iš kitų ir kartu paverčia bebaimiu azartišku genijumi. Kaip ir galima suprasti, šalia tokių ryškių ir ambicingų žmonių kitiems esantiems šalia yra be galo sunku. Nors man kiek keistoka, kad aviatoriaus kūrėjas taip bijo bakterijų, kirmėlių ir nešvaros, lyg vaikystės baimės persekiotų visą jo likusį gyvenimą.

Pats filmas tikrai vykęs, aktorių vaidyba puiki, tiek Leonardas DiCaprio, tiek Cate Blanchett, tiek kiti ryškūs ir žinomi aktoriai, kurie epizodiškai šmėkšteli filme, verti nykščio į viršų. Iš pradžių maniau, kad filmas bus pernelyg vyriškas, juk žinote, aviacija, azartas, evoliucija – gan brutalus kontekstinis fonas, tačiau šiek tiek apsigavau, nes kartu tai filmas su džiazo epochos užgimimu, gražiomis moterimis, XX amžiaus madomis, meilėmis seilėmis, skoningu flirtu, kova su savo demonais, per kurias keičiasi aplinkinis pasaulis. Pustrečios valandos trunkantis filmas nuneša į žavią praeities nišą, kurioje galima pasinerti į puikų pasakojimą, kurio galbūt savo gyvenime niekada nepatirsime. Na, bet šiaip ar taip, kam tada tas kinas? Ogi tam, kad visa tai pamatytume ir patikėtume.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.5