Raktas į būties tebuklą

Sveiki,

Puikus metas išgyventi aukštąsias akimirkas. Būtent tragiško likimo poetas Vytautas Mačernis atsako labai paprastai į kliausimą – kas yra gyvenimas? AUKŠTOSIOS AMIKIMIRKOS! Žinoma, belieka kelti mums, gavusiems staiga atsakymą, naują klausimą, ką tas atsakymas reiškia, ką reiškia aukštosios akimirkos? Aukšta nata gerklėje, kažkoks virpėjimas? Šiandien patyriau vieną aukštą natą. Ėjau namo pro parką ir pamačiau lapkričio medžius, bet pagalvojau, kad pamačiau ne medžius, bet lapus, kurių jau nebėra. Išties vaizdinyje medžiai seniai buvo nukritę ir kažkur sušluoti, o vietoj jų kabojo metafiziniai lapai it kokie sietynai, nutaškyti oranžinės žvakių vaško ochros. Medžiai iškeliavo su rudeniu, o lapai pasiliko. Argi tai ne aukšta akimirka? Pamatyti ir nusišypsoti kitai būties pusei, kitam smegenų pusrutuliui, kitam suvokimo lygmeniui, dimensijai, jeigu jau norite šitaip.

Aukšta akimirka gali būti žvilgsnis, noras, katė perbėgusi per sankryžą arba netgi sapnas, kuris kasmet susapnuojamas vis toks pat ir kaskart vis kitoks. Argi tai įmanoma? Aukštoji akimirka, kuri šliejasi prie meilės viskam, kas yra ir ko nėra. Pagalvojau, ar tai nereiškia, kad to nėra, ko iš tikrųjų metafiziškai nėra? Yra! Virš galvos! Matricos riešutuose. Nenumaldomai tai traukia į vieną ložę su Dievu varžybų šunų lenktynėse. Kuris iš mudviejų spės pagalvoti apie tai, kas dar šioje Visatoje, už jos ir po ja dar niekada nebuvo pagalvota. Ar prieš mano mintis jau galvojo Dievas? Šis įsivaizdavimas veda į aukštąsias akimirkas, tai mano raktas į tai, kad kiekviena akimirka yra stebuklas. Turiu galvoje ne tik kiekvieną banalų pasakymą apie gyvenimo prasmę ir jo stebuklą, bet apie gyvą išjautimą ir išgyvenimą, juk stebuklo nenusakysi žodžiais, jį gali tik patirti. Patirti aukštąsias akimirkas, reiškia, gyventi iš tikrųjų.

Jūsų Maištinga Siela