Filmas: "Nepalūžęs" / "Unbroken"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai ne aš vienas labai laukiau naujausio Angelinos Jolie filmo „Nepalūžęs“ (angl. Unbroken) (2014) pasirodymo. Tai antrasis šios pradedančiosios režisierės darbas. Pirmasis „Kraujo ir medaus šalyje“ netikėtai kažkaip praslydo mažiau kam pastebėtas, bet jis man padarė tikrai labai gerą įspūdį. „Nepalūžęs“ turėjo būti dar geresnis, dar garsesnis, dar įtaigesnis A. Jolie projektas, pasakojantis apie realiai gyvą po paklydimo jūros platybėse ir japonų kankinimų išlikusį Olimpinį čempioną Louis Zamperini, kuris 2014 metais mirė, galimas daiktas, taip ir nesulaukęs šios filmo premjeros, bet režisierė su juo bendradarbiavo, kuriant šią juostą.

Pradėsiu nuo to, kad filmas labai skiriasi nuo „Kraujo ir medaus šalyje“. Debiutas, pabūsiu ne itin populiarus, buvo kur kas stipresnis, įtaigesnis ir įdomesnis – Balkanų karas buvo tikrai tai, kas iš tikrųjų įprasmino Europinio, aukšto kino lygio tradicijas, o „Nepalūžęs“ visomis išgalėmis pasidavė holivudiniams štampams. Taip, neįtikėtina biografija, neįtikėtina istorija, medžiaga, įkvepianti dvasios ištvermė, kai, rodos vilties nebėra, bet filmas visgi nėra toks geras, kokio tikėjausi, todėl nenuostabu, kad jis beveik negavo jokių nominacijų į pagrindinius šių metų filmų apdovanojimus.

Filmas pernelyg štampuotas – herojaus tragedija pribloškiamai heroistinė, išaukštinta, pagražinta visame kame ir retsykiais nenatūraliai atitrūkusi nuo realybės, kad nežinau, ar čia žiūriu dramą, ar jausmų pertekliaus „Disnėjaus“ animaciją su mazochistiniais elementais. Filmo „piešimas“ neturi nieko naujo, jame atpažinsite ir „Foresto Gampo“ elementus, ir „Pi gyvenimas“ plūduriavimo jūroje be žinios beviltiškumą bei filmą „Atpildas“ (The Raileay Man), kuris apskritai ne tik savo kankinimais panašus į „Nepalūžęs“, bet turi neįtikėtinai panašių siužetinių panašumų. Ir visa ši konjunktūra tiesiog ryškiai matosi šiame filme – dialogai nušlifuoti holovidiškai, nutolę nuo realybės, kankinimo scenos kažkokios neįtikėtinai konfrontuotos, tarsi japonas „Paukštis“ bijotų olimpinio čempiono, kai akivaizdžiai mėgaujasi valdžia, ypač neįtikėtinai nenatūrali ir hiperbolizuota scena, kai nusilpęs veikėjas kelia rastą virš savęs – jei tai būtų antikinis Heraklis, tada suprasčiau tai kaip mitologizacijos vaizdavimą, tačiau simbolizuoti, hiperbolizuoti dvasios žmogaus stiprybę fiziniais veiksmais labai rizikinga, gal ne tiek rizikinga, kiek holivudiška – sukramtyta, atkišta ir nieko naujo, nieko įdomaus.

Visą filmą juokėmės iš personažų šukuosenų – čia krenta dulkės, drapanos iki skutų sutrintos, o veikėjų plaukai gražiai spindi saulėje, beveik nesudulkėję, netgi po daugybės naktų, gražiai meta seksualias putomis suteptas bangas, jau nešneku apie skutimąsi, kai barzdos priklijuojamos tik kaip kada, kai tikriausiai nepamiršo grimo meistrai. O šiaip detalės kai kurios išties juokino, bet didžioji filmo dalis visgi emocionaliai paveiki, yra epinė istorija, yra puikūs aktoriais, kameros darbas, nors ir holivudiškas judesys. Po filmo aišku, kad režisierė yra ieškojimuose, scenarijų rašė broliai Coen‘ai, todėl jaučiasi, kad tai labiau bendras Holivudo darbas, ne pačios A. Jolie, ji pernelyg rėmėsi kitais, užuot kine ieškojusi savasties. Gal derėtų imti mažesnio biudžeto filmą, bet drąsiau eksperimentuoti? „Kraujo ir medaus šalyje“ buvo išties kietas filmas, o „Nepalūžęs“ – tiesiog Holivudinis geras reginys.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela