Sveiki,
Tiesą sakant, dar nieko
nebuvau matęs iš režisieriaus Daniel Barnz darbų, tai jo filmas „Pyragas“ (angl. Cake) (2014) tapo savotiška maloni staigmena iš rimtų filmų
kategorijos. Noriu iškart paprieštarauti ir truputį primesti savo nuomonę, kad
filmo pavadinimas labai nevykęs. Labai įtartinai žiūriu į filmus, kurie
vadinasi kokiais nors patiekalais, ypač saldumynais, kurie man asocijuojasi su „Amerikietiško
pyrago“ kultūra. Užtikrinu jus, kad šiame filme nieko panašaus neišvysite ir
išvis niekada šio filmo nebūčiau pavadinęs „Pyragu“, nors pabaigoje ir
sušmėžuoja jo simbolika, bet filmui jis, mano galva, netinka, bet režisieriui
tikriausiai atrodė kiek kitaip.
Filmas išties labai
geras. Aišku, kino kritikų nuomonių apie šį kūrinį yra pačių įvairiausių, bet
didžiausias iš jų, – kad filme kuriamas personažo charakteris likimiškai niekur
mūsų nenuveda, nieko neišsprendžia ir nieko nepapasakoja. Drįsčiau šiek tiek
pasiginčyti, gal filmas ir nenorėjo žiūrovo kur nors nuversti, o tik užfiksuoti
tą moters būseną, moterį, kuri yra savotiškose nesusitaikymo su praradimais ir
balansavimu tarp mirties ir gyvenimo trapią grėsmę. Kartais žmonės, kaip filmo
personažas, ir pasilieka šiuose spąstuose, nors tenka pripažinti, kad filmas
gal būtų dar geresnis, jeigu nuo antrosios filmo valandos išties ir būtų kas
nors įvykę, bet manau, kad jame ir šiaip daug kas įvyko, tik liko už kadro,
filmo numanomoje ateityje, kai Klerė iš tikrųjų atsisėda automobilyje.
Iš esmės filmas
cholerikams gali pasirodyti perdėm pernelyg rebilitatyviai niūrus, nes visgi
žmogus psichologinėse spąstuose, bando atsitiesti po tragedijos, geria
psichotropinius vaistus, vaidenasi nusižudžiusi mergina, su kurios vyru lyg ir
mezgasi romantiški santykiai. Taip, filmo fonas toli gražu nelinksmas, bet nuo
to, manau, kino gurmanams tik į naudą. Na, ir žinoma, didžiausias atradimas –
visiškai kitoks Jennifer Aniston amplua. Vaidmuo, kuris iš jos pareikalavo kur
kas daugiau, nei tipinis komedijos vaidmuo ir buvo įvertintas „Auksinio gaublio“
nominacija – tai antrasis jos gaublys po pasirodymo seriale „Draugai“. Na, ir
išties, J. Aniston turi visai geras perspektyvas įmigruoti į rimtąjį kiną, tik
ar jai pačiai to norėsis – nežinia. Filme švysteli „Nusivylusių namų
šeimininkių“ aktorė Felicity Huffman, „Įsikūnijomo“ mega žvaigždė Sam Worthington,
kylanti aktorė Ana Kendrick, ir kt. gana garsūs ir tarptautinio pripažinimo
sulaukę aktoriai.
Filmo scenarijus
įdomus, patiko tos būsenos, J. Aniston vaidyba, režisūra, tiesiog priekaištų
kaip ir neturiu. Viskas su šiuo filmu gerai.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis:
49/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Pavadinimas parinktas tikrai netikęs, bet ginčyčiausi dėl minties, kad tarp pagrindinės veikėjos ir nusižudžiusios moters vyro mezgasi romantinis ryšys. Veikiau tai apskritai ryšys su žmogumi, kai po nelaimės atrodo, kad visi ryšiai nutraukti ir jų megzti net ir nesinori. Ypač tai man atrodo ryšku tose miegojimo vienoje lovoje scenose - visiškai jokios romantikos, tik didžiulis noras nebūti vienam, būti su kažkuo, kas irgi išgyvena netektį, kokią jauti tu.
AtsakytiPanaikintiApskritai filmas man pasirodė tikrai geras. Ypač puikiai įsijausta į nuolatinį skausmą kenčiančios moters vaidmenį, kai vaikščiojama taip atsargiai lyg bijotum sudužti.