Sveiki, kinomanai,
Kas būtų, jeigu
devyniolikmečiai imtų įsimylėti senukus? Nepagalvojote apie tai? Neskanu?
Nesąmonė? Sakysite, koks čia per dar vienas iškrypimas! Apie tai prabyla
kanadiečio režisieriaus Bruce La Bruce filmas „Gerontofilija“ (angl. Gerontophilia)
(2013). Tiesą sakant, niekada iki tol plačiau plėtotos šios temos vaidybiniame
filme, bent kiek jau pamenu, neteko regėti, todėl buvo be galo smalsu ir įdomu.
Esama filmų apie seksualines mažumas, apie žmones, užmiegančius staiga einant
pieno į parduotuvę, ir netgi poligaminius atsidavusius santykius, o štai
gerontofilus, na, kaip jaunas žmogus turi seksualinį potraukį itin seniems
žmonėms – tikrai ne.
Taigi, šio filmo
unikalumas prasideda pasirinkta tema ir tikriausiai tuo ir pasibaigia. Nedidelio
biudžeto, nekomercinis filmas, bet kruopščiai atidirbtas suintriguoti ir „sunepatoginti“
žiūrovą. Ką gi, nesiskundžiu, režisieriui, kuris rašė šį scenarijų, tai kuo
puikiausiai pavyko – išprovokuoti prieštaringus jausmus, iškelti į viešumą šią
temą ir paleisti diskusijoms per žiūrovų lūpas. Jaunas vyrukas įsidarbina
baseine gelbėtoju, tačiau darydamas dirbtinį kvėpavimą senukui skenduoliui
pajaučia lytinį potraukį... Lyg ir bėga nuo to ir tiesiai nuo vilko ant meškos –
įsidarbina senukų prieglaudoje, juos prausia, mėgaujasi jų kūnais. Režisierius
nesibodi romantiškai vaizduoti tuos kadrus, panašius į šokančią tik su bikiniu Carmen
Electra, plyšus automobilio oro žarnelei – netgi primena šiokį tokį cinizmą.
Kur didžiausias
pakastas šio filmo šuo? Žinoma, scenarijuje, kuris pasirodė dvejopas.
Režisierius lyg ir pasirinko gerontofiliją vaizduoti gana teigiamai, netgi
nepristigo heroizmo – vaikinukas „nugvelbia“ senuką iš ligoninės ir kartu
leidžiasi (kaip Telma ir Luiza) į kelionę nežinia kur. Šiuo principu viskas
pernelyg paviršutiniška, nors tema ir trikdo, bet iškart pasigendama
pagrindinio personažo vidinės dvasinės kovos – jis gi be kovos priima savo
potraukį senukams ir be vargo susitaiko su savimi tokiu, koks yra – tokiu atžvilgiu
filmas netenka kažkokios vidinės atsvaros ir tampa fantasmagoriškas, nuotykinio
žanro – feministė draugė irgi buvusį draugą apiberia bučiniais ir
komplimentais, motinai apskritai, kuri lyg jau kryžma gulėsi kaip kliūtis, susilaužo
koją ir dingsta kaip kliūtis, net medicinos sesuo nusuka akis ir leidžia viskam
vykti. Tiesiog kelionė be stabdžių ir ribų, be didesnių sunkumų...
Taigi visumoje filmas
pasirodė įdomus tik savo pasirinkta tema, erotiniais keliais trikdančiais kadrais,
kurie maloniai nustebino, bet visumoje filmo gelmės neišvystytos, tik kaip tas
uodas čiuožikas, praslydo paviršiumi, suvirpindamas intrigą, bet taip iki galo
ir nepanėręs į vandenį. Be abejo, filmas nėra prastas, tačiau man norėjosi
kažko daugiau, ypač tai, jog režisierius nesiekė komedijos ir nuotykių žanro,
bet vos neišvirto per klišes į šią pusę.
Beje, labai patiko
kanadiečio jaunojo modelio aktorinis debiutas Pier-Gabriel Lajoie, tačiau
vaikinas šiuo vaidmeniu sustojo ir aktoriaus kelio nebesirenka.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis:
48/100
IMDb: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą