Pirmoji 2017 m. nacionalinė "Eurovizijos" atrankos laida: įspūdžiai ir komentarai

Sveiki,

Vakar praūžė pirmoji šiais metais nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Kaip ir kasmet šeštadienio vakarus pažiūriu „ant sofutės“ ir kaip kasmet turiu ką nors vis pakomentuoti apie atlikėjus, komisiją ir pasirodymus. Taigi...

Gerai, kažkaip visai gerai tos dvi vedėjos žiūrėjosi ir Arūno Valinsko nepasigedau anei Simonos Nainės, kurie pernai vedė nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, užtat jas pakeitė dvi moterys, kuri viena atrodė stoiškai profesionali (Miss Lietuva) ir kita pernelyg spontaniška, iš kurios akivaizdžiai galima laukti ir „iškirpto kadro“ (Ieva). 

Einant prie esmės, galiu pasakyti, kad konkurso taisyklės ne itin pasikeitusios nuo pernykščių, na, tik tai, kad nebereikia skambinti į užsienį ir teirautis rezultatų, matyt, tai per daug kainavo pernai laidos kūrėjams ir kur kas paprasčiau tiesiog susumuoti „krėsto“ komisijos balus su žiūrovų balsais. Tiesą sakant, gal taip ir paprasčiau, tačiau tikrai neįdomiau, kadangi būtent „blaivas“ užsienio komisijos žvilgsnis anuomet ir buvo įdomiausias dalykas, nes jis gerokai skirdavosi nuo apsitrynusių tautiečių, kurie jau turi išankstinę nuomonę apie atlikėjus. 

Pirmojoje laidoje kažin ko įdomaus ir prasmingo neišvydau. Komisijoje praktiškai sėdi beveik tie patys žmonės, kurie kalba tomis pačiomis frazėmis. Įdomiau paklausyti Ramūno Zilnio, kuris neabejingas pop muzikai, Užkuraitis pernelyg, atrodo, Opus stiliaus dainų angažuotas, Sigutė apie natas, Neda apie lietuviškus tekstus... KĄ AŠ ŽINAU. Pastatykite mane ten, irgi kukuosiu panašiomis frazėmis, nes kitaip tikriausiai neįmanoma kalbėti, neįžeidžiant atlikėjų. 

Pabandysiu sureitinguoti pasirodymus pagal save.

1. Edgaras Lubys – Could it be?

Labiausiai tą vakarą man patiko Edgaras Lubys, kuris ir užėmė, kurio balso tembras, skambesys ir muzikos pasirinktas stilius išsiskyrė savo švarumu iš visos karnavalinės kultūros. 

2. Sasha Song – Never Felt like this before

Niekada nesimpatizavau Sashai Song (ne mano tipo atlikėjas), tačiau iš to, ką mačiau tą vakarą, daina bene vienintelė, kurią po to galėjau paniūniuoti. Šiuolaikiška muzika, gal kažką net primenanti iš pasaulinių hitų, tačiau gal tai ir nėra blogai. Aišku, tai daina nėra stipresnė už pernykštę Montvydo ir „Eurovizijoje“ paskęstų, tačiau kaip pirmam vakarui, sakykime, nebloga.

3. Golden Monkeys – Septyni dievai

Angliškas pavadinimas, o daina lietuviška... Gal ir pasiteisins. Prieš kokius ketverius metus būčiau pasakęs, kad tokią dainą siųsti yra nesąmonė, bet tenka pritarti Nedai, kad būtent tokios dainos, kuriose skamba etniniai niuansai (prisiminkime Jamala!) kažkaip pralenda į dešimtukus. Balkanai skoningai ilgai grojo šiuo smuiku, tai kodėl roko baladė negali to padaryti? Daina man priminė „Jūratė ir Kastytis“ miuziklo repertuarą, bet tai Europa gi šito nežino, todėl daina su įdomia perspektyva.

4. Benas Malinauskas – Rolling

Benas... Nepaprastai pozityvus, įdomus balso tembras, vykęs skambesys ir jam tinkanti daina. Kažkaip išsižiojau pačioje pradžioje, tačiau vėliau viskas tapo pernelyg monotoniška, tačiau visumoje to vakaro buvo vienas iš geresnių pasirodymų.

Toliau nebeturiu už ką balsuoti. Praktiškai niekas nepatiko ir net tarp patikusių ryškaus laimėtojo dar nepamačiau. Daug tikėjausi iš Augustės, kuri turi superinį vokalą, tačiau daina nesužibo, plaukė ir praplaukė, o štai prieš 10 metų jos pasirodymai vertė aiktelėti. Jai reikia stipraus kūrinio. Dagna pasirodė gerai, ji turi kai ko dainavime, ko negalėčiau įvardyti – techninės galimybės? Tačiau daina nepatiko, pasirodymas per daug Eurovizinis. Na, o kiti atėjo, pagiedojo ir nulipo be didesnio įdirbio ir pasiruošimo. Tiesiog šiaip sau, kad net norėjosi užsikimšti ausis. Labai nepatiko visų liaupsinama Paula, kuri įdomi buvo vos 15 sekundžių, vėliau daina paskandino atlikėją ir jos ambicijas – nuobodu per visą pilvą, lieka tik akys ir batai. Mano kuklia nuomone, to neužtenka.

Jūsų Maištinga Siela