Sveiki,
Kalėdoms norisi kalėdinę nuotaiką
spinduliuojančio filmo, bet dažniausiai visi filmai jau matyti ir aš esu vienas
iš tų, kurie nepakenčia žiūrėti antrą, o tuo labiau trečią ir dešimtą sykį to
paties filmo, nes tokiu būdu prarandamas atradimo džiaugsmas. Išsirinkau dar
nematytą „Meškiukas Padingtonas“
(angl. Paddington) (2014). Visai neseniai
startavo ir šio filmo tęsinys, kur kas sėkmingesnis ir kur kas geriau
įvertintas, bet norėdamas išlikti nuoseklus, pradėjau nuo pirmosios dalies.
Jau nuo pat pirmųjų kadrų – filmas geras. Savotiškas
humoras apie keliautoją po Peru ir atrastą keistą lokių gentį stebina savo
pasakojimo universalumu: beveik kaip komedija, beveik kaip parodija apie
keliautojus dokumentiniuose filmuose ir viskas taip teisingai sustyguota, kad
šįkart net neerzino. Filmas absoliučiai pritaikytas visai šeimai ir adresatas
gana aiškus – daugiavaikė šeima, po darbų pavargusiais tėvais, kurie susėda
išsispraginę mikrobanginėje kukurūzų žiūrėti „Meškiuko Padingtono“.
Žiūrėdamas vis žavėjausi harmoningai surėdyta
istorijos logika: britiško stiliaus kuriama atmosfera lyg ir XX amžiaus
pradžia, bet ir kartu tai modernūs laikai. Spalvingas filmas traukia akį,
pasakos motyvai užkloja realistinį pasaulį ir sukuria savos tvarkos pasaulį,
kuriame viskas įmanoma. Garsūs britų aktoriai ir australė Nicole Kidman kuria
visgi tipinius veikėjus čia netgi galima įžvelgti „101 dalmantino“ tendenciją,
kada iškamšų apsėsta moteris panaši į kailių trokštančią piktadarę. Kaip tokiuose
filmuose dažniausiai būna, pikčiurnos gauna į dūdą, o geriečiai būna apdovanojami.
Absoliučiai nuotaikingas ir gėrį spinduliuojantis filmas. Jeigu šitokia gera
buvo pirmoji dalis, tai kaip, kažin, atrodo antroji? Būtinai žiūrėsiu.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą