2021 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Filmas: "Pradžia" / "Beginning" / "დასაწყისი"

 Sveiki,

 

Pirmąkart Sakartvelo režisierės Dea Kulumbegashvili tarptautinių festivalių perliuką „Pradžia“ (sark. დასაწყისი) (2020), deja, taip ir neteko pamatyti Lietuvoje, tačiau Scanorama šį vėlyvą rudenį sugrąžino šį filmą antrąsyk, o aš, žinoma, negalėjau jo praleisti. Juk antrąkart festivaliuose kaukazietiška juosta negali būti atsitiktinumas, tai tikriausiai privalomas filmas, kuris gali tapti labiausiai įsimintinu metų kino įvykių. Gal dėl to su tokiu užsidegimu ėmiausi šios juostas, o lūkesčiai buvo kosminiai, maniau, panirsiu į kokią sunkiai nusakomą transą, kažkokį tirštą pasaulį, tačiau netrukus mano nusivylimui, lūkesčiai pasiekė dugną...

 

Filmas pasakoja apie jauną mamą Janą, kuri gyvena nykų savo vyro Jahovos liudytojo pamokslininko šešėlyje. Važinėdama su vaiku paskui vyrą po ortodoksų kaukazietiškas apylinkes ji smarkiai aukojosi septynerius metus, tačiau po paklusnios žmonos laikotarpio ji tikisi iš vyro atpildo ir savirealizacijos, tačiau per pokalbius vyras jos negirdi ir viską nurašo „moteriškiems kaprizams“. Galiausiai viskas pasikeičia, kai padegami provincijoje pastatyti maldos namai, tada Jana pavargsta būti tik vyro šešėlyje, ji trokšta vienumos ir veikti ką nors naujo bei prasmingo, tačiau eiti prieš vyrą yra didžiulė nuodėmė... Galiausiai mes regime depresijos kamuojamą ir nestabilią moterį, kuri metasi neapgalvojusi į seksualinę avantiūrą, o netrukus sulaukia ir bausmės...

 

Iš tikrųjų tai moteriško šešėlio patriarchalinėje visuomenėje filmas. Ką reiškia būti ištikimai ir nuolankiai, kai tavo būsena ir savirealizacija kitiems nieko nereiškia? Filmas gausiai perteikia krikščioniškojo pasaulio elementų. Jana išprievartaujama prie upės ir jos vos neužmuša akmeniu, o filmo pradžioje skaitomas pamokslas apie Izaoką, kuris vos nenužudo dėl Dievo savo sūnaus... Šioms istorijoms lemta persipinti, įgauti naujų, netgi, sakyčiau, feministinių atspalvių. Smarkiai religiniame pasaulyje ir tikinčiųjų tarpe iki šiol yra labai stiprūs lyčių pasiskirstymo vaidmenys moterų nenaudai. Režisierė perteikia nuodėmingosios Marijos Magdalietės įvaizdžius ir vaizduoja šiuolaikinę pamokslininko žmoną tarsi iš dviprasmiškų nuodėmingosios ir aukos pozicijų, tačiau, ar ji auka, ar nuodėmingoji, vėlei sprendžia vyrai, pasitelkę religijos interpretacijas.

 

Visgi filmas lėtų apsukų, režisierė kurdama socialines ir religines problemas daug dėmesio skiria sukurti nuotaikai, todėl filme daug pauzių, tylos, statiškų scenų, kurios, bent man, nieko neduodavo. Permąstydamas matytus filmus, galiu pasakyti, kad rumunų filmas „Už kalvų“ (2012) buvo kur kas įtaigesnis, aštresnis ir intensyvesnis. Tiesą sakant, galiu suprasti ir suvokti šio filmo gerumą ir pripažinimo aplinkybes, tačiau mano akimis, yra kur kas įdomesnių ir vertesnių filmų. Bet kokiu atveju, „Pradžia“ yra geras filmas, gurmaniškas, bet šiai dienai man jis žiūrėjosi su asmeniniu atsainumu. Tiesa, pradžios scena, kai padegami maldos namai, buvo išties daug žadanti ir įspūdinga.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.6


 

Jūsų Maištinga Siela


1 komentaras:

  1. The King Casino and Resort
    The king casino and resort features a modern casino jancasino with everything septcasino you'd expect titanium earrings from a classic Vegas Strip casino. The resort features ventureberg.com/ 50000 square feet of Funding: casino-roll.com $250 millionDesign: Inspired DesignMasters: Ivan Karaszko

    AtsakytiPanaikinti