Sveiki,
Pagal
realaus žmogaus vardu J. R. Moehringer sukurtus memuarus apie savo vaikystę,
praleistą pas dėdę Čarlį ir studijų metus, paties aktoriaus ir režisieriaus George
Clooney pastatytas filmas „Tender baras“ (angl. The Tender Bar)
(2021), šaltiniai sako, kad dėl aktoriaus Beno Afflecko garsi dainininkė Jennifer
Lopez buvo sužavėta. Istorija mus nukelia į maždaug 70-ųjų dešimtmetį, kada
jaunasis JR su motina grįžta į senelio namus, kuriuose vis dar gyvena dėdė
Čarlis ir senieji tėvai. Mažasis JR vis girdi savo garsaus tėvo balsą per
radiją, mano, kad tėtis yra radijuje, tačiau namiškiai bando atitolinti jį nuo
tėvo, kuris toli gražu negali būti vaikui pavyzdžiu. Užuovėja netrukus randa
savo dėdės Čarlio atidarytame „Dikenso“ bare, kuriame renkasi vietos
išgeriantys, nestokojantys nei intelektualių pokalbių, nei alkoholio bokaluose.
Netrukus visi pastebi JR nepaprastą intelektą, o dėdė Čarlis atidaręs savo
kambario spintos duris pasako: jeigu perskaitysi visas šias knygas, tu galėsi
tapti tikru rašytoju. Kitaip sakant išpildyti Čarlio svajonę, nes jis taip
niekada ir netapo rašytoju.
Labai
mėgstu filmus apie visokius rašytojus, jų sėkmės ar nesėkmės istorijas. „Tender
baras“ pasakoja tapsmo istoriją, kuri iš vienos pusės dėl JR tėvo neturėjimo
yra pažeista, tačiau turi gyvenimišką atsvarą. Kitas labai įdomus filme dalykas
yra sūnaus ir neišsipildžiusios gabios motinos santykis. Motina apsėsta, kad
jos vunderkindas vaikelis kuo puikiausiai baigtų prestižinį universitetą, nors
šeima nepasiturinti, tačiau JR gabumus įvertina Jeilio universitetas ir jis
galiausiai baigia universitetą, padovanodamas universiteto žiedą mamai kaip jos
lūkesčių ir svajonių išpildymą.
Filmas
persmelktas socialiniais santykiais ir vaidmenimis, lūkesčių (ne)išsipildymais.
Režisierius randa balansą tarp gėrio ir blogio, tarp nuopuolio ir pakylimo,
tarp paklydimo ir gyvenimo kelio atradimo. Iš dramos gal tikėjausi kiek
daugiau, tačiau visumoje susižiūrėjo gana neblogai. Filme yra nemažai
amerikietiškų holivudinių stiliaus pasažų, tarsi žiūrėtum filmą iš socialinės
natūralios terpės (matai detales, laikmetį, kultūros manierą), tačiau visa tai
perteikta nenatūraliai, tarsi viskas literatūriškai pašlifuota, pagludinta ir
pritaikyta masėms, kad būtų atsisakyta sunkaus tono, kuris galbūt būtų labiau
tikęs šiai istorijai. Kitą vertus, galbūt tokia tonacija parašyti ir patys JR
memuarai. Filmą vertinu gana vidutiniškai.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 6.7
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą