Sveiki,
Vis rečiau surizikuoju
pažiūrėti filmą, sukurtą seniau nei 2012 metais! Tačiau tie, su kuriais jau rizikuojamu,
beveik neabejoju, kad bus geri. Panašiai nutiko ir su danų režisierės Susanne
Bier filmu „Po vedybų“ (dan. Efter brylluppet) (2006), pastaroji
kūrėja, mano akimis, jau kaip režisierė patikrinta laiko. Jos filmai „Geresniame
pasaulyje“ (2010), „Tai, ką mes praradome“ (2007) paliko apmąstymų. Žiūroviškesnio
kino žiūrovai turėtų ją prisiminti iš mistinio fantastinio filmo „Paukščio
narvelis“ (2018) su Sandra Bullock. Kita vertus, Susanne Bier geriausiai sekasi
dirbti ne su amerikietiškomis kompanijomis, bet būtent su danų aktoriais savo
autoriniuose filmuose, dėl ko, žinoma, ją ir pradėjo vertinti visas pasaulis.
Šiuo metu autorė kuria neblogus ir kokybiškus amerikietiškus serialus,
prieinamus legaliai populiariose platformose.
Filmas „Po vedybų“
pačioje Danijoje buvo be galo populiarus ir įvertintas Europoje, pretendavo į „Oskarą“
kaip geriausias užsienio šalių filmas. Nebuvau žiūrėjęs šio filmo. Susigundžiau
absoliučiai dėl režisierės S. Bier ir dėl to, kad tai danų kinas, kuriame
(OMG!) vaidina šiuolaikinio danų (ir ne tik!) kino gyva legenda Mads Mikkelsen,
su kuriuo sunkiai praleidžiu bet kokį filmą.
Filmas pasakoja kone
muilo operos siužetų vertą istoriją. 20 metų Indijoje prasibastęs ir spalvingą
nuo alkoholiko iki indų beglobiams vaikams atsidavusio mokytojo nugyvenęs gyvenimą
vyras labdaros tikslais grįžta į Daniją, kad išpeštų pinigų vaikams. Verslo sandėris
su išpuikusiu verslininku ir labdaros steigėju nesiseka, tačiau jis pakviečia
Jakobą į savo dukters vestuves. Neturėdamas ko prarasti, jis sudalyvauja ir
sužino, jog labdaros steigėjo žmona iš tikrųjų prieš dvidešimt metų buvusi jo
paliktoji, o besituokiančioji – jo dukra... Išties seriališkai suveltas
siužetas, kuriame pilna paradoksų ir iš pirmo žvilgsnio atrodo netgi siužetiškai
nuobodoka, nes primena tuos romanus po 2.50 eurų minkštais viršeliais iš
spaudos kioske.
Bet! Žiūrisi tikrai
neblogai, netgi įtraukiai, nes daug ką atperka puiki, juslinga, poetiška S.
Bier režisūra, kuri bando į danų kultūrinius turtuolių asmeninius skandalus
įpinti indiško hipnotizuojančio pulso. Operatoriaus dinamiškas darbas, vingri
ir judri kamera padeda sujungti Indiją ir Daniją savitai. Tiesa, net nepasakytum,
kad filmą režisavo moteris, nes puikiau už moterų charakterius perteikti vyrų
pasaulio niuansai. Aišku, juntamas 2000-ųjų europietiško kino stacionaresnis stilius,
tačiau nuo to nesižiūri prasčiau. Filmas nei šokiruoja, nei iškelia kokias nors
nematytas problemas, tačiau nuo antros filmo pusės stebino dviejų vyrukų
sandorių ir santykių gludinimas, kuris priminė tuos perdėtai didaktiškai
altruistiškus amerikietiškus filmus, tačiau visa ta situacija įvilkta į kiek
kitokį, sakyčiau, daniškai europietišką modelį ir dėl to pakylama į aukštesnį
atmosferos lygį. Ir žinoma, jeigu dar abejojate žiūrėti, tai verta dėl šių
aktorių magiškos trijulės: Mads Mikkelsen, Rolf Lassgard, Sidse Babett Knudsen.
Pastarųjų veidus, žvilgsnius atsiminsite ir kitą dieną.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą