Sveiki,
Skaitydamas „Kultūros
baruose“ (Nr. 6, 2023) filosofės Daivos Tamošaitytės straipsnį „Kultūros
padėtis transhumanizmo sąlygomis. Tikrasis subkultūrų vaidmuo.“ Iš pradžių
labiau piktinausi ir šiaušiausi, nes pamaniau, kad straipsnis pernelyg
davatkiškas, o mintys perteiktos iš religinės perspektyvos, nukreiptos prieš
holistinį mąstymą ir įvairesnio pasaulio pažinimą. Visgi straipsnio pabaigoje
šiek tiek pakeičiau nuomonę, nes man tapo suprantamos D. Tamošaitytės mintys ir
nuogąstavimai.
Straipsnyje transhumanizmas
suvokiamas kaip tarnystė technologijoms, žmogaus perėjimas nuo biologinės
būtybės prie bioroboto funkcionavimo, prie šio virsmo stipriai
prisideda dirbtinis intelektas. Šiaip straipsnyje gana taikliai perteikta
svetimų kultūrų invazija, suvienodėjimas dėl politinio korektiškumo, nustumiant
į šalį savosios kultūros pamatus arba paverčiant juos rudimentais. Autorė
pateikia Dainų šventės pavyzdį, o aš prisiminiau šiuometinę „Euroviziją“, kai
etniniai motyvai buvo panaudoti anglikoniškoje dainoje. Straipsnyje nuskamba ir
cancel culture sąvoka, kada dėl perdėtos tolerancijos, noro įtikti,
priimti atsisakoma savo tautinio kultūros paveldo arba jis tiesiog hibridizuojamas,
pataikaujant masėms.
Aišku, nuo visko galima
atsitraukti, neartikuliuoti, užsiimti joga ant Girulių kranto ir nedalyvauti
visuose šiuose procesuose, tačiau kultūra mūsų nyksta, ją perima globalistų politika
vienodinti ir įteisinti iš esmės vergovę. Vakar žiūrėjome per TV Kylie Minogue
koncertą, kuriame 55 metų atlikėja scenoje atrodė kaip 30 metų. Draugas sako: o
ar žinai, kad Sovietų Sąjungoje, kad ir kaip ten bebuvo blogai, ji jau būtų
buvusi pensininkė. Sakau: kaip tai? Jai dar du dešimtmečiai karjeros laukia!
Jis sako: ogi buvo anuomet suvokiama, kad žmogus užsitarnavo orios senatvės t.
y. pagyventi šiek tiek sau ir dėl anūkų. Dabar ilginamas pensinis amžius iki
tokių lubų, kai vidutiniškai žmonės Lietuvoje vargiai tiek beišgyvena sveiki. Mes
tiesiog prie darbo rinkos esame pririšami kaip karvės už tešmens prie agregatų.
Esame naudingi tol, kol krutame, o visa kitai...
Gyvulių ūkis jau įvyksta
iš dalies mūsų rankomis, bet už to slypi didžiuliai ES pinigai, didžiuliai planai,
įsisavinimai, kuriuos turime įsiurbti už tam tikrą kainą. Pats geriausias viso
šito pavyzdys – medicinos sritis pandemijos metu, o šiuo metu – atnaujintos ugdymo programos, nauji vadovėliai švietime, kurie koreguojami pagal ES standartus
(neįdiegsite – pinigų negausite). Tiesa, nesu visiškai prieš Vakarų politikos
bloką, nesu kompetentingas visa tai aprėpti ir tinkamai vertinti, tačiau, kaip
ir D. Tamošaitytės citatoje minima, kartais elgesys ir žodžiai, kai tau su šypsena
sakoma, jog niekas tavęs nieko daryti neverčia, bet tu, jeigu negiedosi
dainelės, prašom išlipti iš ratų ir eiti po velnių, iš tikrųjų kalbama apie politinį demokratinį veidmainiškumą. Dar gražiau, kai žodis „pilietiškumas“
panaudojamas avių bandoje įdiegti tai, kas jau šiaip numesta kaip ant žuvų
nerštavietės – tinklas, kurio neišvengsi, nes esi pajungtas prie sistemos, o tą pajungimą palaiko ryškūs visuomenėje prastumti politikai ir viešosios nuomonės formuotojai, tad abejoti primesta tiesa yra ne tik gėdinga, bet ir žalinga reputacijai (tai kur laisvė ir demokratija?).
Maža, sakyčiau, laisvame pasaulyje tos laisvės, daug kur iliuzija ir imitacija.
Jau žinau, ką pasakytų oponentai, tą pačią orvelišką manipuliacinę nesąmonę, kad atgrasytų nuo giliamintiško mąstymo: o
tai ką, pas Putiną geriau?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą