Sveiki,
Populiaraus britų
rašytojo Graham Swift romano „Motinų sekmadienis“, kuris gerai buvo įvertintas
ir Lietuvoje, sulaukė ekranizacijos, kuri Lietuvoje buvo verčiama pavadinimu „Motinos
sekmadienis“ (angl. Mothering Sunday) (2022). Kadangi buvau
skaitęs šį juvelyrinį romaną, magėjo sužinoti, kaip visą autentišką G. Swifto
literatūrinę atmosferą perteikė kinas.
Istorija pasakoja apie XX
amžiaus pradžios britų dvaro aristokratų kultūrą, o dėmesio centre atsiduria
jauna tarnaitė Dženė. Kas bent kiek matė serialą „Dauntono abatiją“ ar bent jau
„Dienos likučių“ ekranizaciją, tas žino, kokia griežta, reikli buvo tarnystės
kultūra kilmingiesiems. Taigi Džeinė yra kartu ne tik būsima garsi rašytoja,
bet ir kilmingo jaunuolio, kuris ruošiasi vesti aikštingą aristokratę, meilužė.
Vėliau Džeinę savo jaunystės istoriją pavers literatūriniu bestseleriu, tą mes
praktiškai jau sužinome pirmojoje filmo dalyje, nes pasakojimas smarkiai
fragmentuotas ir nesilaiko sinchroninio laiko, kaip, beje, ir pats romanas...
Taigi mes sekame Džeinės istoriją, jos kiek naivius, Emą iš G. Flobero romano „Ponia
Bovari“ erotinius patyrimus, todėl gal reiktų prie visko pridėti, kad visgi filmas
turi nemažai erotikos.
Nesileisiu į dideles
turinio analizes, nes visgi rekomenduočiau gurmanams pirmiausia skaityti knygą,
ji verta dėmesio, o filmas visgi pavyko toks, koks pavyko. Siužetas itin
paprastas, netgi, sakyčiau, primityvokas, nes žiūrovas patenka į jau kine
visokiausiais rakursais ištyrinėtą britišką po karalienės Viktorijos epochos
Britaniją. Vienos vasaros meilės nuotykis ir apmaudi bei skaudi likimo pamoka,
todėl visa istorija iš esmės laikosi dėl režisierės Evos Husson pastangų
poetiškai perteikti Swifto jautrumą, kurios jaučiamos, bet...
Visgi filmas labai
estetiškai sukaltas, čia didelis dėmesys laikmečio britiškos kultūros detalėms,
jautriai erotikai, puikiai perteikia anuometinį susisluoksniavusią visuomenę,
todėl filmas toks pavykęs poetine prasme, gražus ir dailus kaip ką tik
ištrauktas iš orkaitės iškilęs pyragėlis. Didelis stambaus masto kadrai,
dėmesys aktorių sukurtų veikėjų jausmams perteikti. Visgi tai labai britiškas
filmas, visi triukai ir estetinės pastangos smarkiai atpažįstami ir nestebina. Gražūs
ir tvarkingi laiko fragmentuotų scenų perėjimai tikrai patiks romantinių ir
nebanalių filmų gerbėjams, tačiau iš mano varpinės žiūrint filmo režisūra
imituoja britišką kostiuminių dramų šablonus, todėl filmas labiau asocijavosi
ne su Swifto literatūrinės galios paveika, kiek su britų filmų standartais. Tai
nėra blogas filmas, tačiau norintiems sukrečiančių ir mąslesnių klausimų, deja,
teks šiek tiek nusivilti.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 6.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą