Sveiki,
Ak tie didieji kino reginiai! Tiesą sakant, dažnai
pastaruoju metu nuviliantys, pavyzdžiui, negalėjau nė vienos dalies išžiūrėti „Kopa“
serijos, tiesiog absurdiškumas liejosi per kraštus, bet 2015 metais pasirodęs
režisieriaus George Miller filmas „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ mane anuomet
nemenkai įtraukė ir savitai pritrenkė spalvomis ir dinamika, nors niekada
nebuvau šios sagos gerbėjas. To paties režisieriaus naujausias šios serijos
darbas „Furioza: pašėlusio Makso saga“ (angl. Furiosa: A Mad Max
Saga) (2024), skirta anuomet įsimintinai aktorės Charlize Theron
sukurtai Furiozos personažei. Tik šįkart jos vaidmenį atliko kur kas jaunesnė
(natūralu, nes pasakoja jos atsiradimo istorija) aktorė iš serialo „Karalienės gambitas“
Anya Taylor-Joy. Pastarąją kamera visada myli ir ji atrodo efektingai bet
kokiame kino projekte.
Nepasakosiu daug siužeto ir jo neanalizuosiu, nes jis
labai tiesmukas ir plokščias. Žodžiu, iš klesčiančios ir prie upės gyvenančios
genties pagrobiama maža mergaitė Furioza, kurios motina nužudoma, o pati
užauginama ją skriaudžiančiųjų gentyje. Filmo siužetas primena „Mauglį“ arba „Liūtą
karalių“, tačiau režisierius atsisako būti sentimentalus, todėl nuslysta nuo
istorijos ir 80 procentų filmo skiria tiesiog beprotiškoms benzino ir maisto
pervežimo lenktynėms su užpuolimams. Kitaip sakant, filmo pradžia žada lyg ir
jaudinančią bei suasmenintą Furiozos istoriją, panašų į Disnėjaus asmenybės
tapsmo istoriją, tačiau šįkart režisieriui, priešingai nei 2015 metų sagos
dalyje, labiau rūpi patenkinti greičio, lenktynių, smurtinio susišaudymo ir
daugybės beprasmiškų mirčių ištroškusius žiūrovus, todėl filmas tampa lėkštu ir
nuobodžiu.
Galiu tik įsivaizduoti, kiek technikos ir darbo įdėta
statant šį beprotiško greičio filmą, bet jo turinys, nepaisant dinamikos,
spalvų, vienu momentu ištirpsta, nes reikėjo išeiti į virtuvę pasipjaustyti
arbūzo karštam vakarui, o grįžus jau nebeaišku, kiek šimtų žmonių šioje
juostoje mirė, nes veikėjai vis dar varo ant 120 greitkeliu ir vis dar šaudosi.
Iš tikrųjų viena scena, kiek skaičiau, kuri užima 15 minučių, buvo filmuojama
net 87 dienas! Toks darbas, o rezultatas neintriguoja, neįdomu, nes baigtis yra
aiški – Furioza išgyvens visas scenas ir ji taps laimėtoja, tačiau negalės
patenkinti savo keršto troškimo, nes kerštas niekada nieko nenumalšina. Žodžiu,
pamoksliukas lėkštas, pasivažinėjimų yra tiesiog per daug ir per ilgų, todėl
istoriją išsitęsia iki begalybės, nors buvo galima kažką susukti efektingesnio,
dinamiškesnio siužetine prasme, padaryti Furiozą kažkokią įdomesnę, abejojančią
ir kenčiančią, ne heroję, bet žmogų, o dabar ji tiesiog neįdomi, vienkryptė ir
per primityvi. Filmas absoliučiai didingas savo batalijomis, bet jame daugiau
nieko gero nėra.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą