Sveiki, kino žiūrovai,
Šiaip jau seniai žaviuosi režisieriaus Richard
Linklater kino darbais, kuriuos jau net šiandien galima laikyti kinematografiniais
šedevrais, pavyzdžiui, kelis dešimtmečius filmuotas filmas „Vaikystė“ (2015)
arba net per tris dešimtmečius nusidriekusi trilogija „Prieš saulėlydį“. Kažin,
ar artimiausiu metu atsiras bent kažkas panašaus, ką iš tikrųjų yra padaręs per
savo karjerą Linklateris, todėl nežinojau, ko bereikėjo tikėtis iš vieno
naujausio jo darbo „Smogikas“ (angl. Hit Man) (2023),
kuris pasakoja filosofijos ir psichologijos mokytojo Gario gyvenimą.
Pradėsiu nuo to, kad tai ne tai, ko tikėjausi iš šio
režisieriaus. Tikėjausi kažko originalaus, gerai „suveržto“ ir patikimo, kas
keltų nuostabą. Garis – akiniuotas profesorius, vėliau sužinome, jog
pasakojimas nusidriekęs keliomis laiko linijomis ir istorija perpasakota iš
ateities perspektyvos. Žodžiu, Garis įsidarbina policijos smogiku t. y., jis
apsimeta samdomu žudiku, sudaro sandorį su užsakovais, padaro įrašą ir
galiausiai užsakovas sėda į kalėjimą. Garis kaskart keičia socialines kaukes,
kol galiausiai vieną dieną užsakove tampa graži tamsaus gymio fatališka
moteris, kurią Garis įsimyli ir prasideda kažkas panašaus į „Ponas ir ponia
Smitai“, tačiau visgi finalas ne toks trilerio žaidimas, kiek komiškai
buitiškas, tarsi žiūrėtum kokį kultinį paviljone nufilmuotą serialą, todėl
filme nėra aštrumo, vien tik toks šaltas bukumas, kurie perteikiamas kaip
vaidmenų socialinis žaidimas, todėl filmas manęs nepaveikė, nes principas labai
paprastas: teatras teatre.
Vietomis man filmas pasirodė per lėkštas dėl
scenarijaus tiesmukumo. Pristigo įdomesnių idėjų. Asmeniškai filmo pradžia mane
labai intrigavo ir pirmasis pusvalandis buvo labai įdomus ir net įtemptai
šmaikštus, kol neatsirado meilės nuspėjama linija ir Garis nepradėjo žaisti
dvigubo agento. Aišku, nuvilianti ir holivudinė pabaiga labai sugadino viso
filmo „skonį“. Iš tikrųjų tai režisieriaus vienas prastesnių darbų,
atsiduodantis be didesnio intereso ar ambicingumo, nors režisūrinis cinkelis
išlieka, kadangi žaidžiama klišių parodijomis. Labiausiai man filme patiko ilgi
ir plepūs dialogai, kokius dažnai prie staliukų mėgsta, pavyzdžiui, Tarantinas
savo filmuose, kuriuose „užauga“ intriga ir įtampa, tačiau tokių blėstelėjimų
būta ne visur ir perėjimai bei užpildai prigesino intrigas. Neįtikino ir
pagrindinis veikėjas, apskritai kažko pristigo tam parodijos ir komedijos
junginiui, kad antroje pasakojimo pusėje jau norėjosi, kad kuo greičiau ši
istorija pasibaigtų. Filmas meluoja, ypač naiviam žmogui, kad lepšiai įtikėję,
kad gali būti seksualūs blogiukai ir žmogžudžiai, gali pakeisti savo prigimtį
ir likimą, bet gyvenime dažniausiai žinome, kad prisižiūrėję visokiausių filmų
ir prisiskaitę knygų, pradėję irgi šokinėti nuo stogų ar šaudyti į minią, gyvenimas
baigiasi karceryje arba psichiatrinėje, priešingai nei komikso lygio Gariui,
todėl ne, Garis nesužavėjo.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą