Nuotrauka. James Joyce "Finegano šermenys“, pataisymai, rankraštis

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar daug ir ilgai rašytojai taiso savo parašytų kūrinių versijas? Jameso Joyce'o romano „Finegano šermenys“, kai kur verčiama kaip „Finegano budynė“, („Finnegans Wake“) rankraščiai ir jų pataisymai atspindi itin ilgą ir sudėtingą kūrybos procesą, trukusį septyniolika metų. Joyce'as nedirbo prie visos knygos vienu metu; vietoj to, ji buvo kuriama dalimis, nuolat pridedant naujos medžiagos, o ne tiesiog taisant pirminį juodraštį. Dėl to nėra vienos „pirmosios versijos“, o veikiau daugybė kūrinio vystymosi etapų.

 

Manoma, kad kiekvienai romano ištraukai yra maždaug dvylika iki penkiolikos skirtingų stadijų – nuo pirminių užrašų iki galutinių puslapių korektūros. Joyce'as dažniausiai tik pridėdavo medžiagos, o ne šalindavo ją, kas sudarė daugybę galimybių klaidoms atsirasti. Spaustuvininkai ir rinkėjai, atrodo, išnaudojo beveik visas tas galimybes. Pavyzdžiui, 1939 m. išleistame pirmajame leidime Joyce'as pats ištaisė 866 spausdinimo klaidas, įklijuodamas pataisymus. Tačiau net ir po to liko nemažai klaidų, kurias reikėjo taisyti.

 

Manoma, kad beveik visų „Finegano šermenų“ ištraukų kompozicijos etapai yra išsaugoti Jameso Joyce'o archyve, tačiau gilindamiesi į juos, mokslininkai aptinka ir trūkstamų dalių, kadangi ne visi pakeitimai buvo rašytiniai – kartais Joyce'as juos diktuodavo. Kai kurie ankstyviausi juodraščiai (nuo 1923–1924 m.) buvo rašyti iš esmės anglišku stiliumi su nedaug kalbos iškraipymų, tuo tarpu vėlesni (ypač nuo 1930-ųjų) jau buvo pradinėje „Finegeno šermenų“ formoje. Rankraščiai, užrašų knygelės, mašinraščiai su Joyce'o ranka darytais pataisymais ir priedais, taip pat korektūros lapai – visa tai rodo nuolatinį ir kruopštų tekstinės medžiagos sluoksniavimą ir plėtojimą. Kai kurie jo rankraščiai netgi buvo rašyti mėlynu pieštuku gulint ant pilvo, vilkint baltą chalatą. Joyce'as itin atidžiai tikrindavo kiekvieną žodį ir skyrybos ženklą, o jei kas nors pradingdavo ar būdavo išleista iškraipyta forma, tai buvo laikoma jo galutine valia.

 

Daugelis „Finegano šermenų“ rankraščių ir su jais susijusių medžiagų (užrašų knygelės, mašinraščiai, korektūros) saugomi viešosiose bibliotekose, tokiose kaip Bafalo universiteto Poezijos kolekcija, Britų biblioteka ir kitos JAV bei Europos institucijos. Šios medžiagos leidžia tyrinėtojams stebėti, kaip tekstas formavosi iš tūkstančių sudėtinių užrašų ir daryti pagrįstus sprendimus apie įvairius spausdintus leidimus, bei kurti naujus, remiantis skirtingais redakciniais metodais.

 

Maištinga Siela