Tai, kad Latvija savo nepriklausomybę paskelbė vėliausiai iš visų Baltijos šalių – praėjus devyniems mėnesiams po Lietuvos ir Estijos – lėmė ypač sudėtingos geopolitinės bei karinės Pirmojo pasaulinio karo pabaigos aplinkybės. Kol 1918 metų vasarį Rusijos imperijos armija traukėsi, o kaizerinės Vokietijos kariuomenė dar tik skverbėsi į šiaurę, Lietuva ir Estija spėjo pasinaudoti trumpu vakuumu ir paskelbti savo valstybingumą, tačiau tuo metu beveik visa Latvijos teritorija jau buvo visiškai okupuota Vokietijos, o Ryga vokiečių rankose buvo dar nuo 1917 metų rudens.
Be to, Latvijos padėtį sunkino didelis gyventojų
išblaškymas – daugybė latvių buvo pasitraukę į Rusijos gilumą kaip pabėgėliai,
o stipriausi kariniai daliniai – latvių šauliai – tuo metu kovėsi Rusijos
pilietiniame kare bolševikų pusėje, tad šalies viduje trūko vieningos politinės
ir karinės jėgos. Situaciją dar labiau komplikavo įtakingi Baltijos vokiečių
dvarininkai, kurie, remiami Vokietijos valdžios, bandė įkurti marionetinę
Jungtinę Baltijos Kunigaikštystę ir taip sužlugdyti latvių tautinio
apsisprendimo idėją. Tik 1918 metų lapkričio 11 dieną Vokietijai kapituliavus
Vakarų fronte, atsivėrė realus istorinis langas – pagrindinės latvių politinės
partijos sugebėjo įveikti vidinius nesutarimus, suformavo Latvijos Tautos
Tarybą ir jau po savaitės, lapkričio 18 dieną, tuometiniame Rygos Antrajame
miesto teatre (dabartiniame Latvijos nacionaliniame teatre) iškilmingai
paskelbė nepriklausomą ir demokratinę Latvijos Respubliką.
Šiandien lapkričio 18-oji latviams yra svarbi, itin
iškilminga ir emociškai vienijanti valstybinė šventė, kurios metu visa šalis
pasipuošia tamsiai raudonos ir baltos spalvų vėliavomis, o gyventojai prie
drabužių segasi specialius valstybės vėliavos spalvų kaspinėlius. Šventinė
diena tradiciškai prasideda iškilmingomis pamaldomis Rygos Domo katedroje,
vėliau vyksta oficialus Latvijos ginkluotųjų pajėgų ir sąjungininkų karinis
paradas lapkričio 11-osios krantinėje bei gėlių padėjimo ceremonija prie Laisvės
paminklo, kuriame budi garbės sargyba. Vakarop visoje šalyje rengiami
šventiniai koncertai, bendruomenių susibūrimai ir tradicinės eitynės su
deglais, simbolizuojančios šviesos pergalę prieš tamsą ir pasiaukojimą už
tėvynę, o kulminacija tampa šalies prezidento sveikinimo kalba prie Laisvės
paminklo, visų susirinkusiųjų vieningai giedamas valstybinis himnas „Dievs,
svētī Latviju!“ bei įspūdingi šventiniai fejerverkai arba lazerių ir šviesų
instaliacijos virš Dauguvos upės.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą