Sveiki!
„Žodžiai turi magiškų galių, jie gali
nužudyti Dievą, gali išgelbėti gyvybes ir jas pragaišinti. Žodžiai yra strėlės,
kulkos, mitologiniai paukščiai, persekiojantys Dievą, žodžiai yra daugybės
tūkstančių metų senumo žuvys, gelmėse susiduriančios su baisybėmis, jie tinklai,
pakankamai talpūs, kad pagautų pasaulį, o ir dangų, tačiau kartais žodžiai yra
visiškai niekas, nunešioti skarmalai, per kuriuos šaltis eina kiaurai, niekam
tikę įtvirtinimai, kuriuos mirtis ir bėda be vargo peržengia.“ Jón
Kalman Stefánsson iš knygos „Dangus ir pragaras“ (Baltos lankos, 2024).
Tiesiog stabtelėjau prie šių žodžių ir daugel kitų
knygos „Dangus ir pragaras“ poetizuotų vietų.
Maištinga Siela
