Šios dienos citata: Andrius Kulikauskas apie koncertus ir dėkingumą žmonėms

 

Sveiki,

 

„Tą žmonių meilę jausdavau grodamas koncertuose – ir reakcijos, iš plojimų jauti. Ir kaip tai užveda! O paskui nueini į grimerinę, atsisėdi ir nei rankų, nei kojų pajudinti nebegali, instrumentų savo susipakuoti nepajėgi – lyg visas jėgas būtum palikęs ten, ant scenos. Bet tikrai nesitikėjau, kad koncertų sumažėjus vis tiek būsiu toks pat populiarus ir brangus žmonėms. Tiek reikalingas... Bet man tai – ne koks pasididžiavimas, o greičiau priekaištas. „Na, kodėl aš tiek mažai daviau žmonėms?“ – vis klausiu savęs.“ Andrius Kulikauskas.

 

„Ateina dievas...“ Apie tą mažą lietuviškos dainos šedevrą esu rašęs. Šiandien sužinojau, kas kompozitorius ir dainų atlikėjas Andrius Kulikauskas išėjo iš gyvenimo. Esu ramus, nes mirti, kai jauti dėkingumą žmonėms, kai nori jiems atiduoti viską, matyt, yra didelė gyvenimo dovana, atsakantis į daugelį būties klausimų. Ilsėkis.

 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Andrius Kulikauskas, Aidas Giniotis - Ateina Dievas [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šioji daina man kaip stebuklas. kad ir kaip bebūtų keista, kai paklausau kai kurių senosios kartos atlikėjų imu ir nustembu, kokie gyvybingi ir prasmingi dainų tekstai. Žinoma, dalis jų paimtų iš poezijos pasaulio ir paverstų bardo ir estrados dainomis, bet vis tiek yra ten tokio spindinčio žavesio, kad negaliu nesižavėti. Bemaigydamas kanalus netyčia įjungiau LRT kanalą, kuriame kartojo kažin kokį koncertą ir vėlei išgirdau Andriaus Kulikausko dainą „Ateina Dievas“.

Sunku pasakyti, kas parašė šią dainą, nes internete aptikau visokiausių komentarų su pavardėmis. Tačiau žodžiai panaudoti iš Mykolo Linkevičiaus (1909-1941) eilėraščio „Ateina Dievas“. Man iki šiol nežinomas poetas, o dainą adaptavo tikriausiai pats A. Kulikauskas, kurią atliko su Aidu Giniočiu. Prieš šią giliamintę ir jautrią dainą esu tiesiog bejėgis, nors gal man ir nepatinka poezijoje sumenkintas Dievo įvaizdis, bet šioje dainoje jis kaip tikra paguoda.

Žodžiai / lyrics

Andrius Kulikauskas, Aidas Giniotis – Ateina Dievas

Štai vieškeliu ateina Dievas,
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs.
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui...

O gal ne nuovargis jį prilenkė -
Gal mano žvilgsnis toks abuojas?
Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja.

Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas,
Nuo rūpesčių pražilęs.
O gal ne nuo rūpesčiai, gal mano nuodėmės
Pražildė jį kaip miglos šilą?

Jūsų Maištinga Siela