Tomas Sakalauskas "Regėjimų naktis": knygą apie poetą Vytautą Mačernį, jo gyvenimą ir "Vizijas"

***

Tomas Sakalauskas buvo išskirtinis lietuvių kultūros eseistas ir žurnalistas, kurio kūrybinis kelias pasižymėjo gebėjimu prasiskverbti į giliausius kūrėjo sielos sluoksnius. Jo 1996 metais išleista knyga „Regėjimų naktis“ yra subtili studija apie kūrybinį procesą, kurioje autorius per subjektyvų, filosofinį žvilgsnį analizuoja menininko likimą ir dvasinius nušvitimus. Šiame leidinyje Sakalauskas nesiima sausos biografinės faktografijos, o verčiau kuria intymius intelektualius portretus, bandydamas apčiuopti tą mistišką momentą, kai tamsoje gimsta vizija, menininkui tampanti vieninteliu būdu įveikti laikinumą.

Knygoje ypatinga vieta tenka Vytautui Mačerniui – vienam tragiškiausių ir giliausių lietuvių poetų, kurio vizionieriška kūryba puikiai iliustruoja Sakalausko plėtojamą „regėjimo“ temą. Mačernis čia iškyla kaip egzistencinio nerimo kupinas kūrėjas, kurio „Vizijos“ tapo savotišku dvasiniu tiltu tarp žemiškosios būties ir metafizinių aukštumų. Sakalauskas savo tekstuose sujungia Mačernio poezijos filosofiją su kitų iškilių menininkų patirtimis, taip suformuodamas vientisą pasakojimą apie lietuvių dvasios aristokratiją ir tą vidinę „temperatūrą“, kuri būtina tikram menui gimti.

Dienos citata: poetas Vytautas Mačernis apie gimnazijos laikus Telšiuose ir literatūros draugiją "Šatrija"

 

Sveiki,
 
„Įstojau „Šatrijon“. Nelabai tepatinka, nes nėra tokių artimų draugų, bet gal apsiprasime. Iki šiol nieko neparašiau, nes kasdienybė lenkia prie žemės, ir tiek. Laukiu atostogų, kaip gervė giedros. Gal tada išspausiu. Su lėšomis pusėtinai. Gaunu aukštojo mokslo stipendijos 50 litų iš Griniaus. Bet tai nėra daug, be to, kaip laisvo klausytojo neatleido nuo mokesčio. Kalu lotynų, ir tiek. Toks universitetinis gyvenimas blaško ir kamuoja, negaliu prie to priprasti ir susikaupti, todėl nieko gero ir negaliu parašyti.“ Vytautas Mačernis (Telšiai, 1936.XI.18)
 
Vytautas Mačernis – jauniausias lietuvių literatūros klasikas, vizijinės poezijos kūrėjas ir egzistencialistas, kurio gyvenimą anksti nutraukė karo skeveldra. Jis priklausė tragiškajai „žemininkų“ kartai, o jo kūryboje dominuoja gili savianalizė, dvasios ramybės paieškos ir intelektualus bandymas suprasti būties prasmę. Mačernis buvo išskirtinio intelekto asmenybė, dar studijų metais laisvai skaitęs keliomis užsienio kalbomis ir siekęs sujungti gimtosios Žemaitijos kaimo archajiškumą su modernia Vakarų Europos filosofija.
 
Mokslai Telšių valstybinėje gimnazijoje (1935–1939 m.) tapo kertiniu jo dvasinio brendimo etapu. Čia jis išsiskyrė kaip itin rimtas, į knygas paniręs mokinys, kurį bendramoksliai prisiminė kaip mažakalbį „filosofą“, nuolat nešiojantį storas vokiečių ar prancūzų mąstytojų knygas. Telšiuose jis ne tik subrendo kaip būsimas poetas, bet ir užmezgė svarbias literatūrines pažintis, kurios vėliau persikėlė į „Šatrijos“ draugiją Kauno bei Vilniaus universitetuose. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyti jo pirmieji rimti kūrybiniai bandymai, o gimnazijos biblioteka tapo jo „aukštaisiais skliautais“, kuriuose jis ieškojo atsakymų į didžiuosius gyvenimo klausimus.
 
Maištinga Siela