Pateikiu visiems „Eurovizijos“
2016 metų galutines vertinimų lenteles. Pirmose užfiksuoti galutiniai žiūrovų
ir komisijos balai, o antroje – tik visų šalių komisijos rezultatai.
Kadangi jau kaip
mokinukas nuosekliai pasidalijau pirmojo pusfinalio įspūdžiais, tai šįkart
trumpai pakomentuosiu ir antrojo pusfinalio pasirodymus. Jeigu prieš trejetą
metų dominavo botoksas, silikonas ir visokia kitokia įranga atlikėjų kūne, tai
šiemet kaip niekad atlikėjai atrodo normalūs. Tiesa, antrasis pusfinalis,
kuriame sėkmingai pasirodė Donny Mantell, lyg ir mano akimis, turėjo būti daug
stipresnis, tačiau kažkaip tokių dainų, kuriuos norėtųsi klausytis ir turėti
prie širdies praktiškai be Ukrainos pasirodymo nebuvo...
Na, gerai, arba buvau
labai apsimiegojęs, ar šiaip, tačiau šio pusfinalio įspūdžiai gana blankoki,
sužiūrėta be didesnio įdomumo, kai kurių net dainų neatsimenu, pvz., Airijos
atlikėjo iš grupės „Westlife“, kurio tik stovėsena patiko, nes daina
absoliučiai neįstigo, o ir atlikimas nebuvo tvirtas, koks galbūt turėjo...
Beveik neabejojau, kad baltarusis pateks į finalą, nes nemažai „bašliaus“
sukišta į pasirodymą – holograminiai vilkai ir pats nuogas atlikėjas turėjo
pritraukti, o ir daina visai lyg ir nieko, tačiau Rusija negalėjo šiame
pusfinalyje balsuoti ir Baltarusija, kuri šiaip jau ganėtinai izoliuota šalis,
nebeturėjo šansų, kas visiškai priešingai buvo su Ukraina, kuri yra ir šiaip
karštas politinis taškas. Nepaisant konteksto, tai labiausiai sujaudinęs
kūrinys ir Jamalos atlikimu galima didžiuotis, taip, kaip ji ištransliuoja
užtikrintai ir laisvai emocijas, gali pavydėti tie atlikėjai, kurie kartais tiesiog
perspaustai „triedžia“ vien juokingas grimasas. Kartais ir latvis jau
išspausdavo tokią skausmingą išraišką, kad nebesuprasi, ar jam skaudą dantį, ar
yra įsijautęs į kūrinį. Tiesa Latvijos šiųmetis kūrinys „visai nieko“ ir kuo
daugiau klausausi, tuo labiau patinka. Ir šįkart broliai finale su mumis.
Patiko man žydraakio
lenko pasirodymas. Gražūs plaukai. Ir nuostabus balso tembras! Tačiau
įsiklausius į dainos tekstą, darosi šiek tiek apmaudu, kad daina „juoda ir
balta“ pernelyg paprasta. Izraelio atstovas galbūt gali pasigirti nebent tuo,
kad iš kilometro skleidžia homoseksualumą, ko negaliu pasakyti apie dainą, nors
Užkuraičiui, kiek supratau iš komentaro, patiko, o štai man pilka, juoda daina,
tačiau žydai ne tik tautybė, bet ir savotiška organizacija, todėl solidarumas
politiškai išgelbėjo ir atlikėjas jau finale.
Štai Šveicarijos atlikėja
mane nustebino. Ne daina, žinoma, bet žila „plaukuosena“ ir tikriausiai ji
tikra sportininkė, nes tie nuolatiniai pritūpimai tikriausiai visiems įsiminė. Taip
mielai tūpčiojo, o aš gi irgi ne šventasis, man iškart – ar ji su tokia šypsena
ir nuoširdumu atsistoja kaskart nuo unitazo? Štai subtilioji Australijos
atlikėja buvo viena iš vakaro favoričių – puikus kūrinys, puikus atlikimas,
tačiau jos baisi suknelė vienu momentu man priminė kaklo įtvarą. Ir išvis, kas
rengia tuos atlikėjus, kad net baisu kartais žiūrėti. Jau geriau suknė iš
Gariūnų, nei tos baisios agroplėvelės! Tiesa, visai nenustebčiau, jeigu
australės daina būtų trejetuke, nes kūrinys rimtas, teks jai susikauti
politiškai su Rusijos atlikėju.
Alternatyviosios Gruzijos
muzikos atlikėjai apskritai nepadarė jokio įspūdžio, gal kiek stebėjausi visai
neblogu sceniniu pateikimu, tačiau daina... Palaukit, apie ką ta daina?
Nebeprisimenu. Auksu tviskanti Albanija buvo tokia nuobodi ir neįsimintina, kad
net padariusi 100 atsispaudimų ant nykščio, nepatektų į finalinį turą. Danija šiemet
irgi skystokai pasirodė, nors berniukai aptemtais džinsais ir stengėsi
trykšdami jaunatviškumu, tačiau nelabai už juos balsavo, o gal ir komisijai kas
nors kito patiko, nors dabar perklausant dainą iš naujo, galiu pasakyti, kad ji
lengva ir turėjo visai neblogų šansų sužibėti. Štai serbė pasirodė labai
daininga, jos balsas sodrus ir bla bla bla, tačiau daina nelabai patiko. Bulgarijos
atstovė išvis nepatiko. Makedonijos atlikėja Kaliopei geriau mano ausytėms
nedainuoti apskritai. Norvegija, mano akimis, turėjo realius šansus patekti,
tačiau, matyt, komisijos nariai pastebėjo jaudulį ir išėjo šnipštas. Štai
sėkmingai pasirodė devyniolikmetė iš Belgijos. Jos norėjosi klausytis, nors gal
daina pati neatsidurs mano mp3, tačiau atgaiva kažkokia Eurovizijoje buvo.
Iš esmės tikiuosi kur kas
įdomesnio finalo, kadangi jame pasirodo ir Lietuvos atstovas. Šiaip kažkokių
išskirtinių pastebėjimų neturiu. Donny Montell buvo tikrai geras, šarmingas ir
per salto nesuklupo, nors vėlgi, tie dūmai lyg ir paslėpė pusę šou ir didelė
dalis žiūrovų net nesuprato, kad ten buvo salto, tiesiog atrodo, kad jis
įsibėgėjo ir tiesiog pašoko nuo tramplyno. Reikėjo šitą akcentuoti, sulėtintai
ir atvirai demonstruoti.
Kad ir kokie prasti atsiliepimai
būtų apie „Euroviziją“, kad ir kaip joje pasireikštų politika ir kitokie
santykiai, visada galima toje mėsmalėje atrasti ir sau asmeniškai patinkančių
kūrinių. Šiemet taip pat stebėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuris šįkart
transliuotas iš Stokholmo. Kaip visada, visokiausių kūrinių, nuo kičo iki
erzinančių duetų. Pabandysiu pasidalyti pirmojo pusfinalio, kuriame Lietuvos
atstovas Donny Montell nedalyvavo.
Gal visų pirmiausia nuo
to, kas prajuokino ir suerzino. Be jokios abejonės San Marino daina „I Don‘t
Know“ tiesiog taip driokstelėjo, lyg viduriai būtų užkietėję. Na, gerai, taip
ir nesupratau, ar tai daina lopšinė, ar disco ir bliuzo mišinys, nes dalį
dainos, atrodo, atlikėjas pakuždomis deklamuoja, o toliau lyg ir stengiasi
prasiveržti per bekus. Žodžiu, žodžių tryda,
nuo kurios imi kvatotis, nes prisimenu 2004 metų Lietuvos nacionalinę atranką,
kai taip atliko dainas kone pusę pretendentų. Ši daina, beje, beveik visuose įmanomuose
topuose užėmė paskutinę vietą. Valio, San Marinas!
Baisus pasirodymas „Bosnijos
ir Hercegovinos“ – duetas kaip iš akies luptas Ištvanas per lietuviškas
atrankas. Gal daina ir nieko, tačiau ta karvėms tverti tvora – pigus sceninis
triukas, o jau ta violončelė pas balkanus metai iš metų. Tiesiog nuobodu,
erzina tas iš kailio besineriantis duetas, kuris tiesiogine to žodžio prasme
tiesiog melžia makabriškas emocijas, net neskanu žiūrėti. Ką jau sakyti apie
pradžioje tuos baisiai blizgius apsiaustus. Fe.
Austrės atliekama
prancūziška pasakaitė galbūt išsiskyrė savo žanru ir nuoširdumu, tačiau kažkaip
nesužavėjo. Vaikų Eurovizija turi savo konkursą. Tiesa, arba aš iš tikrųjų esu
politiškai angažuotas, ar tikrai šiemet (priešingai nei pernai Polinos
Gagarinos daina) labai nepatiko. Totalus popsas, o atlikėjas ir Rusijos
delegacija perdozavo dopingo ir jų pasipūtimo laipsnis pakilo iki tokio Celsijaus,
kad tiesiog pritrūko miligramo, kad Lazerovas į baltas kelnaites pridėtų rudo
kakučio. Nors specialieji efektai buvo gražūs ir drąsūs, net neabejoju, kad
finale bus tarp lyderių, jeigu Putino politika nepakiš kojos kaip pernai.
Suomės merginos man nesuskambėjo, rėžė kažko ausį. Graikai? Eikit jūs su savo
tunikomis ir nesuderintomis balalaikomis ravėti šieno. Islandės neišgelbėjo
Užkuraičio įvardytas „drakuliškasis“ teatras, pritrūko energijos iš pačios
atlikėjos. Moldova gal ir „visai nieko“, tačiau žiūrėjosi nuobodžiai, daina
vidutiniška, o kosmonautas kaip koks apgamas visoj scenoj – neskoninga,
nuobodu, pigi ir nyki pompastika. Kas dar? Ai, atlikėja iš Kroatijos tuo
minkštu E. Goulding primenančiu balseliu. Gal ji savo šalyje ir „kieta“, tačiau
Eurovizijos scenoje praplaukė, nepalikdama didesnio įspūdžio. Panašiai galiu
pasakyti ir apie Čekijos Respublikos atlikėją – viskas lyg ir gerai, bet
nuobodu. Abi visgi sugebėjo patekti į finalą.
Maltai vėl šypsosi sėkmė.
Jie šiemet siunčia 2004 metais per plauką visos Eurovizijos nelaimėjusios
atlikėjos Ira Losco. Tiesa, anuomet buvo nuostabiai atlikta baladė, šiemet
balsas kaip iš pop amerikietiškos scenos. Gražu, tačiau kūrinys visgi manęs
neužkabino. Kažką reiktų pasakyti apie Armėniją ir Azerbaidžaną. Labiau patiko armėnės
daina ir pasirodymas, sukišta kaip ir pas rusus daugybę pinigų – jie visada
stengiasi „praryti“ daug, tačiau pasiteisina tai, nes Kaukazas dažnai patenka į
dešimtuką finale.
Gerai. Šio pusfinalio
atradimas buvo vengrų atlikėjas Freddie su daina „Pionner“. Tai pirmasis
atlikėjas, kuris privertė mane ant fotelio suklusti ir išklausti dainą nuo A
iki Z. Unikalus ir įdomus, nenuspėjamas balso tembras. Pačiame pasirodyme gal
kažko ypatingo nėra, tačiau buvo užtikrintumas, energija, jėga. Vengrija tapo
man šio pusfinalio favoritu:
Kitas finalininkas, kurio
dainą niūniavau kartu – Nyderlandų atstovas Douwe Bob „Slow Down“. Tiesiog
paprasta pusiau country stiliaus dainelė nušlavė tas klykiančias bobas ir kičą.
Vis dar paprastumas žavi:
Šiemet gaila esto.
Kažkaip šiame ne itin stipriame pusfinalyje buvau beveik tikras, kad Estija
pateks į finalą, juolab kad Jurio daina „Play“ jau seniai sukasi mano klausomų
dainų sąraše, tačiau ant scenos jis neatrodė toks užtikrintas kaip namie.
Pritrūko energijos ir žaismingumo, bet daina vis tiek man labai patinka ir,
manau, ji turėjo būti finale:
Na, gerai, „Kipro“
pasirodymas scenoje man nelabai patiko, tačiau kažkaip pačią dainą, užsimerkus
ir nematant vaizdo, norisi niūniuoti. Pop roko daina gana gerai įsimenanti ir „skani“,
todėl visai nenustebau, kai ji pateko į finalą.
Tai tiek šiandien
atradimų. Laukite antrojo pusfinalio komentarų.
