2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

Filmas: "Mažojo skarmaliaus daina"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti matytą filmą „Mažojo skarmaliaus daina“, kai kas verčia „Tremtinio giesmė“ (Song for a raggy boy) (2003 m.). Tai bendrais Airijos, D.Britanijos, Danijos ir Ispanijos darbas. Ačiū Dievui, kad prie filmo neprisidėjo amerikiečiai, nes tuojau „ant smūgio“ viską būtų subanalinę. Išties tai sukrečiantis filmas, kuris rekonstruoja XX amžiaus pirmosios pusės realius įvykius Airijoje. Tai pasakojimas apie katalikiškus berniukų pataisos namus, kurie labiau primena sadistinį kalėjimą, o kunigas prižiūrėtojas įkūnija ryškiausią esesininką, religinį fanatiką ir nacistą. Žodžiu, į tuos namus atvažiuoja vienas vyrukas, kuris Ispanijoje per karą neteko savo mylimosios ir imasi mokyti berniukus.

Filmas kuria realią aplinką, spinduliuoja griežta ir žiauria atmosfera. Aišku, mokytojas tik vėliau sužinos, kad šioje mokykloje vaikai ne tik mušami, naktimis basi sustatomi šaltyje, bet ir seksualiai išnaudojami. Išnaudojimo scenos ypač žiauriai ir negailestingai sukurto filme. Aišku, toks vaizdavimo būdas trikdo, tad silpnų nervų žiūrovams geriau šio filmo nežiūrėti. Puiki aktorių vaidyba (ypač sadisto), kuriam nori nenori imi ir pajauti neapykantą. Filmas nėra intelektualus, sakyčiau, lyg ir bando manipuliuoti skaudžiomis temomis, tačiau šios temos turi būti viešinamos, ypač tai, kas būna už uždarų durų ir nutylima neva vardan geresnio gėrio. Seksualinis berniukų išnaudojimas ir smurtas dar ir dabar nekrenta nuo bažnyčios įvaizdžio, aišku, dabar apie tai jau bylojama daug daugiau, o anksčiau apie tai buvo tiesiog nutylima dėl bažnytinio įvaizdžio. Žmogus yra antraeilis, suprask, po bažnyčios autoriteto.

Aišku, filme esti ir kiti kunigai, kurie mato ir žino, kas dedasi pataisų namuose, tačiau nieko nedaro, kad gyvenimas berniukams būtų geresnis. Tai, aišku, irgi skaudina, nes tylėjimo priežastys irgi tos pačios. Kita tema – religinis fanatizmas ir įsitikinimas, jog su Dievo vardu galima net žudyti. Ar tai neprimena Kryžiaus Žygių? O juk tai XX amžiaus pirmoji pusė, aišku, laisvai tikiu, kad tokių krikščionių esama ir dabar, ką jau kalbėti apie Islamo religija, kur žodis tampa mirtimi – akmenų užmėtymu.

Tai kone vienas geriausių filmų, kurį teko pamatyti per paskutiniuosius mėnesius. Siūlau ir Jums jį pažiūrėti. Jokiu būdu filmas neskatina antikrikščionybės arba kunigų nekentimo, nes internete jau teko perskaityti, jog „visi kunigai tokie“. Ne, ne visi, esmė yra tame, kad filmo siekis yra nekompromituoti religijos puoselėtojus, bet rekonstruoti istorinius įvykius, nes tai, kas yra šiame filme, viskas daugmaž vyko realiame gyvenime. Tad žiūrėkite šį filmą protingai. Sėkmės.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą