Filmas: "Kelionė į Visatos pakraštį" / "Journey to the Edge of the Universe"

Sveiki,

Esu ką tik po įspūdingo dokumentinio filmo, kuris vadinasi „Kelionė į Visatos pakraštį“ (Journey to the Edge of the Universe) (2008 m.). Tai National Geographic sukurtas filmas, kuris mus pakylėja nuo Žemės ir panardina į nuostabiai hipnotizuojančią kelionę ne tik į Visatos pakraštį, bet ir per laiką, nes erdvė neatsiejama nuo laiko. Filmas sukurtas naudojant modernią kompiuterizaciją, per kurią perkeliamos pačios šviežiausios NASA ir šiaip astronominės žinios, kurias lengvai perteikia pozityvus ir romus pasakojimas. Po seanso pasijutau tarsi išėjęs iš kokio planetariumo, juk nuostabu, kad tai galima pamatyti vien sėdint namie per savo kompiuterio ekranus – vertinkime tai! 

Filmas tikrai užgniaužia kvapą, nes plečią suvokimą apie Visatą, jos struktūrą. Žinoma, kai kurios teorijos ir pačių žmonių žinių stoka padaro tam tikras spragas, o ir istorijos pradžia kažkaip šiek tiek nuobodoka, kol kartu su pasakotoju neišklystam už Saulės Sistemos ribų. Tai dabartinis šių dienų žmonijos suvokimas apie Visatą su visomis jo hipotezėmis, teorijomis ir žiniomis – išties stulbina savo galybe ir didingumu. Manau, filmas pakankamai paprastai adaptuotas paprastam žiūrovui ir būtina pamatyti tiems, kurie nors kartą gyvenime yra žiūrėję užvertę galvas į naktinį dangų ir pagalvoję, o kas ten yra. 

Praleidau puikų pusantros valandos laiką, pasivaikščiojau po kompiuteriu sukurtą Visatos struktūrą ir grįžau namo – argi ne stebuklas. Filmas yra įgarsintas lietuviškai, tai jei kas norėsite jį pamatyti, o pamatyti tikrai daugiau ar mažiau verta, nepatingėkite panaršyti po internetą, tikrai rasite. Juk ne kaskart dokumentika palieka žmogų tokį mažą, nenuspėjamą ir kartu bauginamai svajingą.

Įvertinimas: 10/10
IMDb: 8.6

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com 

Filmas: "Mano super buvusioji" / "My Super Ex-Girlfriend"

Sveiki visi,

Pavargusiems ir iškamuotiems nuo dramų noriu parekomenduoti filmą „Mano super buvusioji“ (My Super Ex-Girlfriend) (2006 m.). Buvau skeptiškai nusiteikęs, bet norėjau ką nors „papigaus“ ir linksmo su truputėlį fantazijos ir gavau ko norėjau. Prisimenate „Supermeną“? Tai moteriškas variantas su amerikietiško humoro doze. Nukritęs keistas meteoritas suteikia merginai galių ir ši ryžtasi gelbėti pasaulį, nors gyvenime yra nieko neišsiskirianti brunetė su akiniais. Viskas ganėtinai nuvalkiota ir neįdomu, tačiau filmą išgelbsti humoras, kuris man kuteno diafragmą ir, žinoma, Ana Faris, Uma Thurman bei Luke Wilson. 

Šiaip filmas tikrai nieko nenustebins, o į kino teatrus manęs nė už ką nepatrauktų, tačiau pažiūrėti nakčiai prieš miegą ir gerai nusiteikti – kodėl gi ne? Banalią istoriją „papuošia“ absurdiškos ir amerikiečių humoro serialus primenantys juokeliai, žiupsnelis ne itin prabangių vaizdo efektų ir turi iškeptą dar vieną vidutinišką Holivudinį Bigmeką smagiam vakarui prie popcorn‘ų.

Filmą, aišku, dar gelbsti ir visai žaismingas, nors ir pigūs, porų santykių modelių kryžminimai, seksualiniai popsiniai niuansai. Apskritai stebiuosi, kad šiame filme tiek daug sintetikos, kad net stebiuosi, kodėl jis man patiko. Tikriausiai kalta netikėtame amplua sužavėjusi Uma Thurman, kurią kritikai apverkė, nes pasakė, kad šis filmas tiesiog pasijuokė iš jos talento... Bet tebūnie ir kvaila, bet žavu. Kaip komedija ir Holivudinė man sulindo su visomis razinomis. Pagalvojau, kad ir aš norėčiau turėti merginą su super galiomis, kad ši mane paskraidintų ant rankų virš naktinio miesto... Tiesa, palikti ją būtų iš tikrųjų baisu...

Įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 5.1

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Apsaugok mus nuo pikto" / "Deliver Us From Evil"

Sveiki,

Šiandien po beveik pusmečio sugrįžtu į dokumentinį filmą ir noriu pristatyti filmą „Apsaugok mus nuo pikto“ (Deliver Us From Evil) (2006 m.). Sunku patikėti, kad ši juosta taip vėlai buvo išversta į lietuvių kalbą, bet ką jau padarysi... Tikriausiai daugeliui pasauliečių, kurie skaito šias eilutes, yra pakankamai aišku, kad bažnyčia yra viena labiausiai korumpuočiausių organizacijų pasaulyje dar nuo Romos Konstantino laikų, kai religija buvo priimta kaip valdymo forma. Šįkart dokumentika paliečia ypač skandalingą temą – pedofiliją bažnyčioje. Iš pradžių dokumentika atrodo pakankamai švelni, lyg ir bandanti pateisinti ir suprasti pedofilijos apraiškas, nusikaltusį ir atgailaujantį kunigą – gal net nuobodoka, tačiau pasipila šokiruojantys faktai, kuriuos turi išgirsti kiekvienas, kuris save priskelia bažnytinei bendruomenei. Nesakau, kad visi pasaulio kunigai yra korumpuoti pedofilai seksomanai, tačiau akivaizdu, kad celibatas daro žalą žmogaus psichikai – bandymai perspjauti žmogaus prigimtį, suluošina seksualinį gyvenimą.

Dokumentikoje autentiški žmonių prisiminimai iš vaikystės, kurie buvo ne tik tvirkinami kunigų, bet ir grubiai prievartaujami. Siutas kyla ne tiek dėl prievartos, nors ir tai yra baisu, bet dėl baisios bažnytinės neteisybės, mat, bažnyčia išleidžia MILIJARDUS tam, kad viskas nepapultų į viešumą. Kai kurie faktai liudija, kad net pats popiežius kadaise noriai slėpė ryšius su pedofilija ir užuot gelbėjęs vaikus, gelbėjo bažnyčios vardą ir autoritetą. Akivaizdūs kunigų, vyskupų susimovimai ir autentiški kadrai iš teismo salių tiesiog „pritrenkia“ prie kėdės, kokia šlykšti ir nevaržoma bažnytinė biurokratija. Jau vien Amerikoje dėl seksualinių išnaudojimų kreipėsi 100 000 žmonių ir manoma, kad tai tėra tik 20 procentų visų seksualinių aukų. 

Tai ne vienintelis dokumentinis filmas, kuris nukreiptas prieš Romos katalikų bažnyčią, yra tekę matyti ir daugiau šios bažnyčios blogybių ir viskas dažniausiai būna paremta tuo – kaip valdyti tą paprastą žmogų kaip galviją, kaip be vaistų prifarširuoti savų taisyklių ir kanonų, ir laikyti jį prie savęs kaip už lenciūgo. O baisiausia tai, kad prabilusias aukas bažnyčia užuot palaikiusi morališkai, dar apiplėšia jų fondus ir išvadina bažnyčios priešais. Dievaži, kaip kokiais eretikų laikais... Manau, filmą būtina pamatyti tiems, kurie dar tiki bažnyčia kaip religijos atstove, o kunigus laiko tiesioginiais Kristaus kūno ir kraujo tarpininkais mišių metu. Atsipeikėkit.

Patiko viena mintis, kuri man iki šiol skamba galvoje. „Vienintelį kartą Jėzus supyko. Ir tai apsilankęs bažnyčioje.“. Kada suprasime, kad mums nereikia bažnytinės biurokratijos ir jų brukamų taisyklių, citatų, kad žmogų padarytų debilų ir jį laikytų kaip gyvulį? Tikrasis tikėjimas visai kitos Visatos pusėje, nei Bažnyčia ir Vatikano bestijų pakalikai. 

Įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 8.0 

 

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com