Sveiki, skaitytojai,
Tiesą sakant, truputį keista
kalbėti apie filmą „Valgyk, melskis ir
mylėk“ (angl. Eat Pray Love)
(2010). Filmas sukurtas pagal kultinę knygą, kurios niekada neskaičiau, nes negaliu
pakęsti „bobiškų“ knygų, tačiau vis tiek kažkodėl nusprendžiau pažiūrėti, nes
nuojauta kirbėjo, kad filmas ne toks jau prastas, kokį galbūt įvertina kai
kurie kritikai ir žiūrovai. Aišku, filmas daugiau ar mažiau siejasi su
moteriškais filmais ir literatūra, tačiau kažkodėl man tai netrukdė, priešingai
– kažkodėl ištirpo lyčių stereotipai ir šis filmas tapo geografinė ir dvasinė
veikėjo kelionė, atrandant vidinę pusiausvyrą ir grįžtant prie santykių esmės –
meilės.
Na, galėtume lyg ir
sakyti, kas gali būti banaliau už moterį, kuri meta viską ir išvyksta į pasaulį
ieškoti laimės, užsimiršti, bet... Nežinau, manau, filmą visai kitaip žiūrės
neišsiskyrusios poros arba vieniši žmonės ir visai kitaip, kurie nors kartą yra
praradę žmogų, namus, pusiausvyrą, kai tenka mokytis visko iš naujo – jausti
maisto skonį, kurti tikslus be prisirišimo prie praeities. Todėl nustebau, kai
kažkas tiesiog stačiai apie šį filmą komentuoja, kad Julia Roberts prasta
vaidyba, nes nemoka suvaidinti šiltai įsimylėjusios moters. Kažkoks absurdas,
beveik visas filmas apie depresijos apsėstą moterį, kuri suglebus bando atrasti
pusiausvyrą, o žiūrovo priekaištas, kodėl J. Roberts nespindi meile – gal dėl
to, kad vaidinama visiškai priešingos emocijos, dvasios būklė? Jeigu tikitės
romantinės paprastos komedijos, kai moteris verkia ir tušas nenubėga, tai
tikriausiai reiktų pamiršti.
Aišku, filme esama ir
banalių romantinių komedijos elementų., pvz. J. Roberts personažo susitikimas
su gyvenimo meilė, atseit nekalta avarija – kiek filmų, kur susitinkama būtent
susistumdžius gatvėje, pakėlus nosinaitę ir pan.? Yra ir kitų nelabai skanių
klišių, bet tikriausiai pati knyga reikalavo vienaip ar kitaip pavaizduoti
siužeto muilo operos lygio scenas, tačiau visumoje man patiko, kaip režisieriui
pavyko pavaizduoti geografinę moters ieškojimo slinktį: Amerika, Italija (senoji
Europos kultūra – maistas), Indija (Azija – malda) ir Bali sala, kuri
akcentuojamas trečiasis sandas (meilė). Filmas kompoziciškas, manau, išlaikytos
knygos proporcijos ir visose kontinentuose moteris kažkaip imli kultūroms,
noriai priima ir per skrandį, ir per dvasią, bet kartu išlaiko amerikietiškos
kultūros mąstymą – tai irgi įdomu.
Julia Roberts buvo
tiesiog puiki, neturiu priekaištų. Man, kaip ir daugeliui, tiesiog smagu į ją
žiūrėti. Filmą režisavo serialo „Amerikietiškų siaubo istorijų“ bei filmo „Normali
širdis“ režisierius Ryan Murphy. Tai be galo skirtingas projektas nuo visko, ką
daro šis režisierius – būtent jo kitoniški darbai ir buvo ta priežastis, dėl
kurios leidausi į šį seansą. Filmas, kaip bebūtų keista, man patiko, net
nesitikėjau, kad tai daug daugiau nei meilės istorija, todėl nepagailėsiu balų.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis:
50/100
IMDb: 5.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą