Sveiki, kino žiūrovai
ir skaitytojai,
Žinote, nesu didelis
smurtinių filmų mėgėjas, tačiau šiandien gana teigiamai noriu atsiliepti apie „Džonas Vikas“ (angl. John Wick) (2014), į kurį dėmesį
atkreipė ir didžiausi kino kritikai. Tai debiutinis dviejų režisierių darbas
ir, žinoma, iškart pavykęs, kad net šiuo metu kuriamas scenarijus antrajai šio
filmo juostai.
Apie tai, kiek ir
kokiais būdais personažas Džonas nužudė įvairiausių žmonių tikriausiai neverta
nė kalbėti, tik kai kurie skerdynių, susišaudymų ir smegenų taškymų momentai
buvo tokie elegantiški, kad net primini Umos Thurmos „Nužudyti Bilą“
pasisukiojimą kardu ir Luko Bessono „Leonas“ susišaudymo savotiško šokio
momentus. Visgi filmas nuo pat pradžių pateikia tokias nuostatas, kad žiūrite
ne šiaip vidutinio ar prasto montažo produktą, bet išties kokybišką filmą.
Kadrai ir scenos slysta tarsi išmaniojo telefono paviršiumi ir iš tikrųjų
viskas gražiai atidirbta.
Filme kuo puikiausiai
pasirodė aktorius Keanu Reeves, kuris, mano nuomone, ilgą laiką buvo lyg ir
kažkur pradingęs „šiaip sau“ vaidmenų vandenyne ir tik nuo 2013 metų vėl
pradėjo kurti įsimintinus, su veiksmo filmais susijusius vaidmenis.
Sveikintina. Na, o grįžtant prie filmo, visgi negalima nepaminėti to keisto
gangsterių gyvenimo filosofijos, kuri, manding, šiek tiek prasilenkia su sveika
logika, pvz., daužomas žmogus ginklais ir tardomas beveik finalinėje scenoje
išspjauna pro kraujuotus dantis frazes apie viltį, žmonos meilę ir šuniuko nužudymą
(kurio man buvo bene labiausiai gaila šiame filme)... Na, išties keista, kai
brutalūs, netašyti kostiumuoti gangsteriai, išmokę žudyti, naudoti ginklą ir t.
t. ima porinti pavojaus akivaizdoje aukštosios filosofijos frazėmis, tarsi
nusirašytus iš vadovėlio ir tampa sentimentalūs kaip paauglės – tai tikrai
filmo visumai, kuri gana aukštos kokybės, nepadėjo.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis:
68/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą