Filmas: "Zuikis Džodžo" / "Jojo Rabbit"

Sveiki,

Režisierius Taika Waititi be jokios abejonės yra mano vienas mėgstamiausių komedijos žanrų kūrėjų, kurio trečiasis man matytas darbas „Zuikis Džodžo“ (angl. Jojo Rabbit) (2019) tapo savo tema man kiek netikėtu ir netgi vietomis priminė gerąją graikų kilmės režisierių Yorgos Lanthimos filmus, kuris nesibodi ironizuoti, šaipytis iš tam tikrų istorinių ir socialinių sisteminių idėjų. Režisierius, išgarsėjęs filmu „Ką mes veikiame šešėliuose?“, tapo tikra komedijos sensacija, kuris sulipdė dokumentikos braižą su absoliučiu absurdiškumu ir išgavo netikėtą „kino prieskonį“. Šįkart jo naujasis darbas – tai ironiškas žvilgsnis į nacizmą, Hitlerio kultą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Tiesą sakant, pasijuokti iš Antrojo pasaulinio karo labai pavojingas žingsnis. Manau, Lietuvoje sukurtas panašaus turinio lietuviškas filmas sukeltų masinę isteriją, nes mes vis dar gyvenama „ant plikos žaizdos“ ir mus labai lengva manipuliuoti istorinėmis nuoskaudomis ir didvyrių lentomis. Visgi pasaulis kiek kitoks nei Lietuva ir toks režisierius kaip Taika Waititi, nors ir smarkiai rizikuodamas, visgi gana saugiai išlaviravo nacizmo, antisemitizmo temą komedijos rėmuose. Iš tikrųjų, kad ir kokia komedija vietomis atrodytų absurdiška, jos paskirtis gana aiški: pateikti nesąmoningus, absurdiškus tam tikrus istorinius (ir dar kai kur esamus) žmonių įsitikinimus dėl rasinių pranašumų. Apskritai filme per vaiko pasaulėlį yra išjuokiamos Antrojo pasaulinio karo ir masinis žydų naikinimo priežastys.

Vienas žaviausių dalykų filme, kad šiaip jau Hitleris, turintis tradicinius ir visuomenėje nusistovėjusius griežto charakterio standartus – griežtas tonas, iškalbingumas, ūseliai po nosimi ir t. t. – vaiko vaizduotėje jis tampa nematomu draugu, savotiška idealo siekiamybe, kuris, kaip galite įspėti, pamažu praranda prasmę, nes karas sunaikina visus teisingo ir neteisingo pasaulio įsitikinimus.

Manau, tai pats nejuokingiausias T. Waititi filmas dėl tam tikrų išties liūdnų momentų, kaip antai Džodžo motinos likimas arba žydaitės slėpynės sienoje, kai iš tikrųjų mes vis dar gyvename Anos Frank dienoraščio liudijimais. Iš kitos pusės filmas unikalus dėl naujo požiūrio, atspalvio į tuos istorinius įvykius. Kai prieš daugiau nei 20 metų pasaulis išvydo italų juosta „Gyvenimas yra gražus“ – visi buvo šokiruoti. Neseniai bandžiau pažiūrėti tą filmą ir jis per 20 metų man atrodo toks nustekentas, nebeįdomus ir emociškai iškvėpęs, kad staiga „Zuikis Džodžo“ man taip „prilipo“ dėl savo novatoriškos žaidybinio ir kiek juokingai absurdiško pateikimo, kad likau maloniai ir vėl nustebintas. Rekomenduoju!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džonas Vikas" / "John Wick"

Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Žinote, nesu didelis smurtinių filmų mėgėjas, tačiau šiandien gana teigiamai noriu atsiliepti apie „Džonas Vikas“ (angl. John Wick) (2014), į kurį dėmesį atkreipė ir didžiausi kino kritikai. Tai debiutinis dviejų režisierių darbas ir, žinoma, iškart pavykęs, kad net šiuo metu kuriamas scenarijus antrajai šio filmo juostai. 

Apie tai, kiek ir kokiais būdais personažas Džonas nužudė įvairiausių žmonių tikriausiai neverta nė kalbėti, tik kai kurie skerdynių, susišaudymų ir smegenų taškymų momentai buvo tokie elegantiški, kad net primini Umos Thurmos „Nužudyti Bilą“ pasisukiojimą kardu ir Luko Bessono „Leonas“ susišaudymo savotiško šokio momentus. Visgi filmas nuo pat pradžių pateikia tokias nuostatas, kad žiūrite ne šiaip vidutinio ar prasto montažo produktą, bet išties kokybišką filmą. Kadrai ir scenos slysta tarsi išmaniojo telefono paviršiumi ir iš tikrųjų viskas gražiai atidirbta. 

Filme kuo puikiausiai pasirodė aktorius Keanu Reeves, kuris, mano nuomone, ilgą laiką buvo lyg ir kažkur pradingęs „šiaip sau“ vaidmenų vandenyne ir tik nuo 2013 metų vėl pradėjo kurti įsimintinus, su veiksmo filmais susijusius vaidmenis. Sveikintina. Na, o grįžtant prie filmo, visgi negalima nepaminėti to keisto gangsterių gyvenimo filosofijos, kuri, manding, šiek tiek prasilenkia su sveika logika, pvz., daužomas žmogus ginklais ir tardomas beveik finalinėje scenoje išspjauna pro kraujuotus dantis frazes apie viltį, žmonos meilę ir šuniuko nužudymą (kurio man buvo bene labiausiai gaila šiame filme)... Na, išties keista, kai brutalūs, netašyti kostiumuoti gangsteriai, išmokę žudyti, naudoti ginklą ir t. t. ima porinti pavojaus akivaizdoje aukštosios filosofijos frazėmis, tarsi nusirašytus iš vadovėlio ir tampa sentimentalūs kaip paauglės – tai tikrai filmo visumai, kuri gana aukštos kokybės, nepadėjo.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela