Filmas: "Zuikis Džodžo" / "Jojo Rabbit"

Sveiki,

Režisierius Taika Waititi be jokios abejonės yra mano vienas mėgstamiausių komedijos žanrų kūrėjų, kurio trečiasis man matytas darbas „Zuikis Džodžo“ (angl. Jojo Rabbit) (2019) tapo savo tema man kiek netikėtu ir netgi vietomis priminė gerąją graikų kilmės režisierių Yorgos Lanthimos filmus, kuris nesibodi ironizuoti, šaipytis iš tam tikrų istorinių ir socialinių sisteminių idėjų. Režisierius, išgarsėjęs filmu „Ką mes veikiame šešėliuose?“, tapo tikra komedijos sensacija, kuris sulipdė dokumentikos braižą su absoliučiu absurdiškumu ir išgavo netikėtą „kino prieskonį“. Šįkart jo naujasis darbas – tai ironiškas žvilgsnis į nacizmą, Hitlerio kultą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Tiesą sakant, pasijuokti iš Antrojo pasaulinio karo labai pavojingas žingsnis. Manau, Lietuvoje sukurtas panašaus turinio lietuviškas filmas sukeltų masinę isteriją, nes mes vis dar gyvenama „ant plikos žaizdos“ ir mus labai lengva manipuliuoti istorinėmis nuoskaudomis ir didvyrių lentomis. Visgi pasaulis kiek kitoks nei Lietuva ir toks režisierius kaip Taika Waititi, nors ir smarkiai rizikuodamas, visgi gana saugiai išlaviravo nacizmo, antisemitizmo temą komedijos rėmuose. Iš tikrųjų, kad ir kokia komedija vietomis atrodytų absurdiška, jos paskirtis gana aiški: pateikti nesąmoningus, absurdiškus tam tikrus istorinius (ir dar kai kur esamus) žmonių įsitikinimus dėl rasinių pranašumų. Apskritai filme per vaiko pasaulėlį yra išjuokiamos Antrojo pasaulinio karo ir masinis žydų naikinimo priežastys.

Vienas žaviausių dalykų filme, kad šiaip jau Hitleris, turintis tradicinius ir visuomenėje nusistovėjusius griežto charakterio standartus – griežtas tonas, iškalbingumas, ūseliai po nosimi ir t. t. – vaiko vaizduotėje jis tampa nematomu draugu, savotiška idealo siekiamybe, kuris, kaip galite įspėti, pamažu praranda prasmę, nes karas sunaikina visus teisingo ir neteisingo pasaulio įsitikinimus.

Manau, tai pats nejuokingiausias T. Waititi filmas dėl tam tikrų išties liūdnų momentų, kaip antai Džodžo motinos likimas arba žydaitės slėpynės sienoje, kai iš tikrųjų mes vis dar gyvename Anos Frank dienoraščio liudijimais. Iš kitos pusės filmas unikalus dėl naujo požiūrio, atspalvio į tuos istorinius įvykius. Kai prieš daugiau nei 20 metų pasaulis išvydo italų juosta „Gyvenimas yra gražus“ – visi buvo šokiruoti. Neseniai bandžiau pažiūrėti tą filmą ir jis per 20 metų man atrodo toks nustekentas, nebeįdomus ir emociškai iškvėpęs, kad staiga „Zuikis Džodžo“ man taip „prilipo“ dėl savo novatoriškos žaidybinio ir kiek juokingai absurdiško pateikimo, kad likau maloniai ir vėl nustebintas. Rekomenduoju!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeimos kova" / "Fighting With My Family"

Sveiki,

Visiškai mano netikėtas filmo pasirinkimas buvo „Šeimos kova“ (angl. Fighting With My Family) (2019), kai kur dar verčiama kaip „Kova su mano šeima“, kas iš esmės nebūtų labai tikslu, nes kova vyksta ne su šeima, bet tai veikiau šeimos vienybės tema, siekiant savo svajonių įgyvendinimo... Tai biografiniais motyvais paremtas pasakojimas apie realiai egzistuojančią britų kilmės „Amerikietiškų imtynių“ žvaigždę Soraya Knight (g. 1992), kuri tapo visų laikų jauniausia šio TV šou ir sporto projekto čempione. Tai filmas apie jos kelią į šlovę, kuri, kaip dažnai ir būna panašaus pobūdžio filmuose, neatrodo tokia lengva ir paprasta...

Iš tikrųjų priežastis buvo viena, kodėl nusprendžiau žiūrėti šį filmą – aktorė Florence Pugh, kurios pasirodymai „Ledi Makbet“ ir „Saulės kultas“ įsirėžė į atmintį ilgam. Šis jos vaidmuo taip pat išskirtinis, kuris paliudija, kad jaunoji aktorė ne iš kelmo spirta ir ji labai universali. Filme taip pat pasirodo „Sosto karų“ žvaigždė Lena Headey, atlikusi Sorayos motinos vaidmenį... Visumoje filmas iš pradžių kelia abejonių, ar šis biografinis filmas su komedijos prieskoniais ir šiokiu tokiu šaržu apie socialiniame dugne gyvuojančią keistą šeimynėlę išties sugebės išlaikyti dėmesį iki pat pabaigos. Žinoma, daugelis režisūrinių sprendimų sumenkinti tam tikrus kultūrinius dalykus, kaip antai seriją baisių keiksmažodžių, kuriuos realiai vartoja šioji šeimynėlė, ir prifarširuoti holivudinių labai patogių masiniam žiūrovui literatūrinių tekstų ir pernelyg akivaizdžių didaktinių, pamokslų: šeima yra toji tvirtovė ir stiprybė, vardan kurios verta stumtis į priekį ir aukotis, tačiau nereiktų pamiršti ir savęs paties...

Iš tikrųjų filmo visuma, kad ir kokio turėtų holivudinio prieskonio, kas, savaime aišku, ne visada yra trūkumas, visgi filmas nuteikia pozityviai, smagiai, dinamiškai. Pabaigoje galima net šiek tiek susigraudinti, nes toji istorija, kad ir kokia atrodytų neįtikėtina, šiek tiek yra apie mus visus, kurie siekia savo tikslų, tenka palikti namus, tėvus ir išgyventi socialinę, kultūrinę atskirtį, susigrumti su vienatve ir jėgų trūkumu tam, kad galėtume iš naujo įvertinti ir įsivardyti vardan ko viso to tu sieki.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Loganas. Ernis" / "Logan"

Sveiki, skaitytojai,

Paskutinioji trilogijos dalis apie X-menų vieną sudėtingiausių savo likimu herojų Ernį vadinasi gana kukliai „Loganas. Ernis“ (angl. Logan) (2017). Tiesą sakant, niekada nebuvau joks Ernio gerbėjas ir man kur kas artimesnės tikrosios X-menų dalys ir tikriausiai nė nebūčiau žiūrėjęs šios dalies, jeigu ji nebūtų taip sėkmingai išgirta. Nė nepamenu realiai, kas dėjosi ankstesnėse šios trilogijos dalyse, tai tikriausiai byloja ir mano atsainus abejingumas, todėl apatiškai sėdausi ir prie paskutiniosios dalies.

Pirmoji filmo dalis priminė „Pašėlusį Maksą“ ir ji pasirodė gana nuobodi, nes nelabai pamenu Ernio praeities, o jis čia dirba vairuotoju ir vaikšto smarkiai šlubuodamas, neaišku, kas atsitikę ir kitiems X-menams, bet tikriausiai jau neištverčiau žiūrėti dar kartą buvusias dalis, kad galėčiau be erzelio pažiūrėti šią. Greitai veiksmas vis tiek filme išsivysto ir galiausiai žiūrovas panardinamas į trilerį – mergaitė mutantė, Ernis mutantas bėga nuo priešų. Nemažai įtempto veiksmo, ypač filmui įpusėjus pasidaro išties įdomu, o jautrios „atsisveikinimo“ scenos išties kabina širdį, nors veikėjų žodžiai ir labai literatūriškai nenatūraliai skamba. Tiesa, kai kuriose scenose aktorius Hugh Jackman, kuris kad ir kaip man bepatiktų, atrodo šiam vaidmeniui kiek per senas, todėl suprantu jo atsisveikinimą su šiuo personažu visiems laikams.

Bet ar tikrai tai filmas atsisveikinimas su Erniu? Kino industrijoje, kur nuolat perkuriamas ir naujai sukuriamos juostos tęsiniai ir naujos trilogijos tiesiog jau net nebeatsekama nei pradžia nei pabaiga, todėl visai nenustebčiau, jeigu po dešimtmečio ar net daug greičiau vėl išvystume atsinaujinusį Ernį su kitu geru aktoriumi. Na, o šioji dalis gerai išvystyta, netrūksta veiksmo, jautrių scenų, nors kai kada galima ir pajusti, kad juosta truputį užtęsta, bet palyginus geras scenarijus labai tinka bent jau šios trilogijos pabaigai. Iš esmės filmas vykęs, nors taip ir nelikau Ernio užkietėjusiu gerbėju.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela